Pasak politologų, jo šansus gali sumažinti nebent besitęsianti pranešėjo komisijos istorija ar mažas rinkėjų aktyvumas, galvojant, kad nugalėtojas jau aiškus.
Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Ieva Petronytė-Urbonavičienė teigė, kad rinkimų rezultatai „didelės nuostabos nesukėlė“.
„Akivaizdu buvo, kad dabartinis prezidentas į antrąjį turą tikrai išeis, klausimas buvo, pagal apklausų rezultatus sprendžiant, ar antrasis kandidatas bus I. Šimonytė ar Ignas Vėgėlė. Tačiau debatuose I. Vėgėlei pritrūko šiek tiek parako užtaiso, galbūt tai prisidėjo prie to, kad I. Šimonytė į antrąjį turą išėjo su labiau užtikrinta persvara“, – BNS sakė politologė.
I. Petronytės-Urbonavičienės teigimu, trūko kandidato pasiruošimo debatams ir, jos nuomone, nebuvo iki galo gerai ištransliuotos programinės nuostatos.
„Atrodytų, kad kažkokio ir nusiteikimo trūko, priblėsęs į pabaigą pasirodė“, – sakė ji.
„Didelės nuostabos dėl pirmo kandidato nėra, o dėl antros vietos buvo šiokia tokia intriga“, – pridūrė ji.
Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pritarė, kad G. Nausėdos ir I. Šimonytės dvikova antrajame ture buvo labiausiai tikėtinas variantas, nors kai kurios apklausos ir rodė, kad I. Vėgėlė gali užimti antrąją vietą pirmajame ture.
„Apklausos yra tobuliausias žinojimo būdas, bet tai neparodo pilno vaizdo, galiausiai, yra neapsisprendę rinkėjai, dalis jų ateina ir vienokį ar kitokį sprendimą priima“, – teigė pašnekovas.
I. Šimonytės rezultatą reikėtų lyginti su S. Skvernelio
Per porinkiminę spaudos konferenciją Valdovų rūmuose I. Šimonytė teigė mananti, kad nereikėtų lyginti jos šių rinkimų rezultato su pasiektu prieš penkerius metus, „kada neslėgė trijų su pusės metų atsakomybės aplinkybės“.
Šiemet pirmajame rinkimų ture I. Šimonytė surinko daugiau nei 282 tūkst. balsų, 2019-aisiais pirmajame prezidento rinkimų ture – per 446 tūkst. balsų.
2020-aisis Seimo rinkimuose I. Šimonytė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos sąraše surinko virš 155 tūkst. pirmumo balsų.
M. Baltrukevičiaus nuomone, teisingiausia būtų lyginti I. Šimonytės šių metų rinkimų rezultatą su 2019-ųjų tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio rezultatu. Jis surinko daugiau nei 279 tūkst. balsų ir pirmajame ture liko trečias.
„Abudu buvo premjerais, premjerai Lietuvoje nėra labai populiarūs istoriškai, Seimas „dėl visko kalčiausias“, bet Vyriausybė ne taip toli iš paskos seka, kai reikia kažkam atsakomybę dėl problemų priskirti. I. Šimonytei metai premjerės poste tikrai buvo sunkūs, įtempti, daug krizių. Tai, kad ji pasiekė rezultatą beveik identišką į S. Skvernelio, tai iš esmės parodo, kad nėra taip viskas blogai“, – kalbėjo M. Baltrukevičius.
E. Vaitkaus rinkėjai nebūtinai prorusiški
M. Baltrukevičiaus teigimu, galutinė kandidatų rikiuotė nėra netikėta, tačiau VPAI analitiką kiek nustebino Remigijaus Žemaitaičio rezultatas – daugiau nei 9 proc. balsų ir ketvirtoji vieta.
„Bet visas kontekstas jam buvo palankus. Kam nepatiko jo antisemitiniai pasisakymai, greičiausiai, ir iki tol nebuvo jo gerbėjai, bet jis gavo papildomo dėmesio. Ir neapkaltinsi R. Žemaitaičio tuo, kad jis pasyvus, nesistengė, nevykdė kampanijos“, – sakė VPAI analitikas.
M. Baltrukevičiaus nuomone, virš 7 proc. balsų surinkęs Eduardas Vaitkus surinko savo kandidato rinkimuose nekėlusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) balsus. Partijos pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis tris kartus dalyvavo prezidento rinkimuose: 2019 metais surinko beveik 4 proc., 2014-aisiais – virš 8 proc., 2009-aisiais – netoli 5 procentų rinkėjų balsų.
„E. Vaitkus pasiėmė tuos balsus, kurie jam natūraliai ir turėjo įkristi, kai LLRA nekėlė jokio kandidato. Kaip jis pats pasakojo, kad užteko prispausdinti brošiūrėlių rusų kalba, išmėtyti tuose tiksliniuose regionuose – ir viskas, nereikėjo net per daug persistengti dėl tų balsų“, – teigė M. Baltrukevičius.
Visgi VPAI analitikas nemano, kad visi E. Vaitkaus rinkėjai yra prorusiški ar palaikantys Vladimiro Putino režimą.
„Ta jo žinutė, kad jis bus taikos prezidentas, (...) visuomenė yra įsibaiminusi, ne visi žmonės sugeba įvertinti tas politines žinutes, kas už to slypi, ta nesaugumo atmosfera Lietuvoje galėjo padėti jam po keturis ar penkis procentus stabiliai rinkti praktiškai visose apygardose“, – kalbėjo analitikas.
Dalies kandidatų rezultatą lėmė strateginis balsavimas
I. Petronytės-Urbonavičienės vertinimu, paskutines vietas užėmusių Darbo partijos lyderio Andriaus Mazuronio ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškelto Giedrimo Jeglinsko rezultatai – prastesni, nei buvo galima prognozuoti.
„G. Jeglinsko ir A. Mazuronio pasirodymai yra žemesni, nei buvo galima tikėtis, ypač, kad už jų stovi partijos, turinčios struktūras. (...) Jų rinkėjų skaičius yra mažesnis nei 20 tūkst., nei tas startinis parašų kiekis, kurio reikia, kad galėtum kandidatuoti. Koją pakišti galėjo rinkėjų nesusimobilizavimas“, – sakė politologė.
Laisvės partijos kandidato Dainiaus Žalimo pasiektą prastą rezultatą, I. Peronytės-Urbonavičienės nuomone, lėmė „strateginis balsavimas“, kai dalis potencialių jo rinkėjų pasirinko daugiau šansų pagal apklausas į antrąjį turą patekti turinčią I. Šimonytę.
Ji svarsto, kad ir A. Mazuronio bei G. Jeglinsko rinkėjai galėjo pasirinkti panašią taktiką.
„Nenorėdami skaidyti balsų, jie galbūt rinkosi G. Nausėdą arba I. Vėgėlę. Tai toks strateginis balsavimas neatmestinas šioje vietoje, tuo labiau, kad kai kurie kandidatai, pavyzdžiui, kaip A. Mazuronis, ėjo į rinkimus labiau atsipalaidavimo ir gero laiko praleidimo gaida, nei rimtai besivaržydami“, – kalbėjo VU TSPMI dėstytoja.
Rinkimus gali keisti komisijos išvados
M. Baltrukevičius teigė, kad antrajame rinkimų ture G. Nausėda yra aiškus favoritas.
„Vienintelis Damoklo kardas, kuris kurį laiką kabo virš G. Nausėdos, bet ir tai, jei nukris, tai nukris nedramatiškai, tai yra Seimo (VSD pranešėjo – BNS) komisija ir jos išvados“, – sakė VPAI analitikas.
Laikinoji tyrimo komisija aiškinosi buvusio VSD pareigūno T. Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.
Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas, taip pat, kad galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
„Nedidelė tikimybė, kad kas bus išviešinta per šias dvi savaites, bet nežinomybės galbūt iš tos pusės yra, nors matome, kad Seimo nariai vangiai su išvadomis susipažįsta. Nemanau, kad tai gali būti tokio lygio žemės drebėjimas, kuris gali kažką pakeisti. Bet tai – vienintelis scenarijus, pagal kurį nebūtų didelio atotrūkio išaugimo, jeigu lygintume su tuo, kas buvo 2019 metais“, – sakė M. Baltrukevičius.
„Nuo 2019 metų I. Šimonytės pozicijos pablogėjo, G. Nausėdos – pagerėjo“, – pridūrė jis.
Šansas I. Šimonytei – rinkėjų įsitikinimas dėl G. Nausėdos pergalės
I. Petronytės-Urbonavičienės nuomone, didesnę intrigą antrajame ture gali sukurti nebent didelės dalies rinkėjų sprendimas neiti į rinkimus, manant, kad G. Nausėda tikrai juos laimės.
„Vienintelis netikėtumas gali įvykti iš to, kai per daug tikima pergale. Kitaip tariant, G. Nausėda tikrai turi nepalyginamai daugiau šansų, bet jeigu visi galvoja, kad G. Nausėda turi labai daug šansų ir neina balsuoti, o I. Šimonytės rinkėjai būtinai nori įrodyti, galime matyti ir kitokį rezultatą“, – sakė politologė.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda surinko 44 proc. balsų, I. Šimonytė – apie 20 procentų.
2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų. Antrajame ture G. Nausėda tuomet laimėjo surinkęs daugiau nei 65 proc., I. Šimonytė liko antra su 33 procentais.
Antros kadencijos siekiantis prezidentas G. Nausėda šįkart daugiausia balsų gavo praktiškai visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, kur laimėjo I. Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur pergalę šventė medikas Eduardas Vaitkus.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
VRK duomenimis, advokatas I. Vėgėlė surinko 12,4 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 9,3 proc., medikas E. Vaitkus – per 7,3 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3,5 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis ir buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – po 1,4 procento.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
