Politologai tiesioginių merų rinkimų įteisinimą vadina teigiamu poslinkiu valdžią priartinant prie rinkėjų, tačiau sako, kad labiau pokyčiai bus juntami didesniuose miestuose.

„Pats tiesioginių merų rinkimų įvedimo faktas, matyt, leis šiek tiek vietos valdžią priartinti prie žmonių, meras bus labiau atskaitingas vietos bendruomenėms ir tuo demokratija turėtų laimėti. Kita vertus, nereikia manyti, kad tiesioginiai mero rinkimai yra panacėja, kad visas vietos valdžios ir apskritai Lietuvos politikos problemas išspręs. Išties piliečiai ir bendruomenės turi būti gerokai aktyvesnės visuose politikos lygiuose, kad matytume daugiau teigiamų poslinkių“, - BNS ketvirtadienį sakė Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius Algis Krupavičius.

Teigiamai tiesioginių merų rinkimų įteisinimą vertina ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas.

„Aišku, demokratine prasme tai yra teigiamas žingsnis, nes dauguma visuomenės jau gana seniai buvo išreiškusi tokį nusiteikimą, kad merus norėtų rinkti tiesiogiai“, – BNS teigė politologas T.Janeliūnas.

REKLAMA

Visgi, jo manymu, realių pokyčių naujoji tvarka atneš tik į didesnius miestus.

„Aš manau, kad gali daugiau pokyčių būti Lietuvos didžiuosiuose miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur į mero postus gali pretenduoti ir nacionaliniu lygiu labiau žinomi žmonės, politikai. O tuo metu rajonuose, mažuose miesteliuose, greičiausiai vis tiek į postus kandidatuos tie patys - žinomi, galbūt ne vieną kartą vadovavę, ir natūraliai, matyt, jie turės daugiausiai šansų laimėti tuos rinkimus: ten konkuruoti kažkokiems atvykėliams yra gana sudėtinga ir žmonės labiau linkę pasitikėti tais, kuriuos jau seniai pažįsta“, - dėstė T.Janeliūnas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų