Katastrofišką situaciją dėl rekordinių elektros kainų ekspertai įvardija kaip dar vieną konservatorių nesėkmę. Esą jau tapo įprasta, kad krizinių momentų „likimas“ persekioja šią partiją.
Vis tik likimas likimu. Kažkam atsakomybę prieš gyventojus reikia prisiimti, ir tą, anot ekspertų, turi padaryti valdantieji. Jie jau dabar privalo išdėstyti visuomenei ir pramonei, kokių veiksmų bus imtasi situacijai valdyti.
„Kokia visuomenė gali toleruoti daugiau negu dvigubai pabrangusią elektrą? Elektros pabrangimas yra žiaurus. Eiliniam piliečiui nėra labai svarbu, kad ji pabrango biržoje. Eilinis pilietis taip giliai neknisa ir, mano galva, jis kaltins Vyriausybę, nes yra už ką kaltinti. Jau buvo anksčiau akivaizdu, kad karas kels dujų kainas. Gal reikėjo išvis atšaukti [elektros liberalizavimą]. Aš pritariu ekonomistams, kurie sako, kad čia yra pseudoliberalizavimas“, – tvirtina Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas.
Ekspertas įsitikinęs, kad su 3-4 metams atidėtu trečiuoju elektros liberalizavimo etapu valdantieji suprato, kad „sėdi baloje“.
„Ir iš [energetikos ministro Dainiaus] Kreivio šaipomasi, nes jis visiškai nesiorientuoja. Akivaizdu, kad valdantiesiems aplinka nedėkinga, tačiau jie netinkamai reagavo į kilusią situaciją elektros rinkoje ir, manau, kad jie turėtų būti nubausti. Tai akivaizdu“, – nurodo jis.
Didžiausia bausmė, apie kurią kalba V. Dumbliauskas – žmonių nepasitenkinimas, galintis tolyn nustumti dabartinės Vyriausybės svajones dar vienai kadencijai spraustis valdančiųjų gretose.
„Per kitus rinkimus jie gali labai stipriai pralošti. <..> Gali kilti masinis nepasitenkinimas, žmonės gali eiti į gatves, o tuomet bus visai nelinksma. Manau, kad čia valdantieji su ta liberalizacija galėjo palaukti. Išvis, aš manau, kad ją reiktų atšaukti. Bet čia mano nuomonė“, – nurodo V. Dumbliauskas.
O laukti nebėra kur – jau dabar gyventojai dalinasi gavę ženkliai didesnes elektros sąskaitas nei pavasarį. Ekspertai įspėja – startavus šildymo sezonui įtampos bus kur kas daugiau.
„Rudens-žiemos slenkstis bus tam tikras rizikos faktorius. Ir reikia pažiūrėti, ar Vyriausybė ras čia rezervų, veiksmų, kad amortizuotų nelabai palankią padėtį. <...> Šiuo metu vis dar yra miestų gatvės tuštokos, žmonės gyvena atostogų ritmu. Bet prasidėjus kasdienybei ir geriau susipažinus su padėtimi, su sąskaitomis žmonėms gali kilti įvairių minčių“, – nurodė MRU docentas, politologas Saulius Spurga.
Vis tik jis masinių protestų rizikos sako neįžvelgiantis, nes esą šis judėjimas Lietuvoje jau yra išsisėmęs.
„Daug ką duoda ir karo fonas – nuotaika ne visai protestinė. Ir tie klausimai, dėl kurių buvo protestuojama, buvo labai emociškai paveikūs ir suburiantys . Ar energetikos kainos yra veiksnys, galintis suburti? Jis visus paliečia vienodai, nėra specifinės grupės, kuri būtų suinteresuota. Nematau aš tokių prielaidų [dėl protestų], nebent, jei teks verslui stabdyti gamybą, kils bedarbystė ir bus daugiau problemų, tada situacija bus visai kita“, – sako S. Spurga.
Dumbliauskas: ministras nesiorientuoja
Energetikos ministras Dainius Kreivys dar praėjusią savaitę tvirtino, kad rugsėjį visuomenei bus pristatytas planas, kaip būtų galima taupyti elektrą.
„Be abejo, bus mokomi [taupyti elektrą]. Per rugsėjį bus paruošta visa programa, kartu su Lietuvos energetikos agentūra pateiksime visą planą, kaip tą galima būtų daryti“, – sakė ministras.
D. Kreivio kalbas apie gyventojų mokymus taupyti V. Dumbliauskas sako vertinantis kaip „tuščias šnekas“, parodžiusias, kad ministras „nesiorientuoja situacijoje“.
„Dabar Kreivys parodė savo neadekvatumą. Jis nesuvokia situacijos. Jis kažką tauškia, kad parengs taupymo planą. Tai palaukite, gal reikia žiūrėti, kaip pigiau nupirkti elektrą?
Viešojoje erdvėje ta politinė komunikacija turėtų būti aiški. Dabar pasimetimas akivaizdus. Galbūt ir pati Šimonytė pasimetus. Nelengva. Konservatoriai ateina į valdžią visuomet, kai ateina didžiulės krizės“, – kalba V. Dumbliauskas.
„Manau, Šimonytė gali pakeisti tokius ministrus, kurie kelia ažiotažą visuomenėje. Galbūt išsispręstų. <...> Mes neturime politinių lyderių, kurie galėtų imtis lyderystės sunkiais momentais, ir čia lieka apgailestauti“, – priduria jis.
Žinutė opozicijai
Su kiekviena krize krenta valdančiųjų reitingai ritasi žemyn, o opozicijos – auga.
Todėl šį laikotarpį V. Dumbliauskas opoziciją ragina išnaudoti ir pasitelkus energetikos specialistus aiškintis, ką blogai daro Vyriausybė
„Nes Vyriausybė tikrai blogai daro. Opozicija turėtų imtis argumentuoto aiškinimo ir rinktis sau taškus. Akivaizdu, kad opozicijai yra džiaugsmo dienos, kadangi jie tvirčiau įsitikina, kad 2024 m, jis ateis į valdžią. Jiems tik reikia tą išnaudoti. Bet situacija opozicijai yra labai dėkinga“, – sako V. Dumbliauskas.
Vis tik, jo manymu, ištikimi konservatorių rinkėjai partijos neišduos, nes jie – ištikimi. Tačiau egzistuoja ir dvejojančių rinkėjų dalis. V. Dumbliausko nuomone, jie gali balsuoti už liberalus.
„Nors aišku, jie taip pat turi atsakyti, nes jie irgi yra Vyriausybėje. Sudėtingas dalykas. Ta politinė bausmė yra miglota, nes iki rinkimų liko du metai. O šiaip, politinė atsakomybė, kuri per rinkimus pasireiškia, ji dar toli. Dar gali jie išsivynioti, jeigu darys kažką, kas patiks visuomenei, Tai rezultatus dar galime spėlioti“, – sako jis.
Vyriausybę gaubianti komunikacijos krizė
Ekspertai kelia linksniuoja dar vieną Vyriausybės problema, sekančią krizes – prastą komunikaciją.
„Valdančiųjų komunikacija yra menka, nevykusi arba jos iš viso nėra. Be abejo, politikai turi ir privalo paaiškinti, kaip viskas klostysis, kokios numatomos situacijos išimtys. Šito kol kas nėra.
Deja, gebėjimų įtikinti žmones, suteikti vilties neturi nei premjerė [Ingrida Šimonytė], nei pagrindinės valdančiųjų partijos lyderis – Gabrielius Landsbergis. Jis šiuo metu yra nugrimzdęs į užsienio politiką ir mes sunkiai prisimintume, kada jis komentavo bendrus klausimus. Ta komunikacija palikta“, – sako Saulius Spurga.
Nausėda: kylant energijos kainoms turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad kylant energijos kainoms turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai.
„Būtina įvertinti siūlomus veiksmus tiek karo, tiek energetikos išteklių kainų kontekste. Turime užtikrinti, kad nedidėtų energetinis skurdas, o priimami sprendimai apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus“, – pranešime teigė šalies vadovas. antradienį susitikęs su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.
Prezidentas su eurokomisaru taip pat aptarė Europos Sąjungos (ES) paramą Ukrainai, Baltijos šalims svarbius ES infrastruktūros projektus, energetikos ir klimato politikos klausimus.
G. Nausėda pabrėžė, kad svarbu tęsti ir didinti ES paramą Ukrainai bei efektyviai įgyvendinti jau priimtus sprendimus.
Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – padengti visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai.
Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad tokioms kompensacijoms kitų metų biudžete gali prireikti 0,5–1 mlrd. eurų.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė praėjusią savaitę kalbėjo, kad rinkose augant gamtinių dujų ir elektros kainoms, nuo kitų metų sausio didės ir visuomeninė elektros kaina. Pasak jos, reikės svarstyti, kaip padėti pažeidžiamiausiems vartotojams ir tiems, kuriems bus sunku susimokėti už elektrą didesnę kainą.
