Iš pastarąjį dešimtmetį Kauno miestui vadovavusių merų vienas – socialdemokratas Giedrius Donatas Ašmys, inžinierius, buvęs profsąjungų veikėjas, su aktyviąja politika senokai atsisveikino. Paliko jis darbą ir savivaldybės administracijoje, iš kurios išėjo į užtarnautą poilsį. Tiesa, jis, kaip socialdemokratų deleguotas atstovas, tebeina visuomenines pareigas „Kauno energijos“ valdyboje. Tačiau keli kiti buvę Kauno merai tęsia politinę karjerą ir, atsispyrę nuo savivaldos, nusiteikė rudenį iškopti į didesnes aukštumas – Seimą.
Ketverius metus Kauno miesto savivaldybės tarybai vadovavęs dabartinis jos narys – Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Arvydas Garbaravičius – tikrai mėgins rudenį per rinkimus patekti į Seimą. Tokių jo bandymų, tiesa, nesėkmingų, būta ir anksčiau.
Šį kartą politikas apsisprendė kandidatuoti Žaliakalnyje, vienmandatėje rinkimų apygardoje, gražiame, nuo tarpukario laikų prabangiu vadinamame Kauno rajone, kur jis užaugo ir gyveno.
Dalyvauti ar nedalyvauti Seimo rinkimuose, dar neapsisprendė plačiai išgarsėjęs (ne tik Kauno mero kėdėje sėdėdamas) buvęs Seimo narys, Lietuvos laisvės sąjungos (dabar – Kovotojų už Lietuvą sąjunga) įkūrėjas bei vadovas Vytautas Šustauskas. Kol kas, jis neslėpė, labiau susirūpinęs ne politine karjera, bet savo sveikatos būkle.
Kitas buvęs Kauno vadovas, žaidęs „Žalgirio“ krepšinio komandoje jos didžiosios šlovės metais, konservatorius Gediminas Budnikas, kalbėdamas su naujienų agentūra ELTA, atvirai prisipažino net tris kartus bandęs patekti į Seimą. Nuo ketvirto bandymo susilaikys.
„Buvau kandidatas Šančių–Panemunės apygardoje, kur turėjau gan stiprių konkurentų, tarp jų – netgi signatarų. Iš 12 pretendentų, po balsavimo paskaičiavus rinkėjų balsus, tapau penktuoju. Taip buvo pirmą kartą, kai aš kandidatavau. Paskui, jau kitoje apygardoje, buvau ketvirtas ir per kitos kadencijos rinkimus – trečias. Jei dar kartą eičiau, gal būčiau antras, galėčiau kitame rinkimų ture varžytis. Bet jau ačiū, – užtenka man politinio darbo savivaldybėje. Septyniolika metų esu miesto tarybos narys, gerai išmanau švietimo, sporto reikalus. Tikiu, kad esu kauniečiams čia naudingas“, – kalbėjo G. Budnikas.
Buvęs Kauno meras, Seimo vicepirmininkas Erikas Tamašauskas atstovaus Lietuvos liberalų sąjūdžiui Dainavos rinkimų apygardoje. Čia kandidatuodamas jis perima estafetę iš parlamentaro, profesoriaus Kęstučio Glavecko, dainaviškių rinkėjų valia net tris kadencijas išrinkto į Seimą. Prof. K. Glaveckas vienmandatėje rinkimų apygardoje nusprendė nebekandidatuoti dėl pastaraisiais metais rimtų problemų jam ėmusios kelti sveikatos būklės.
Vienintelis iš iki šiol Kauno net du kartus išrinktas antrą kartą Kauno meru tapęs konservatorius Andrius Kupčinskas Eltai sakė, kad būsimieji Seimo rinkimai jį šį kartą labiau domina kaip rinkėją, o ne kaip kandidatą.
"Vienmandatėje apygardoje kandidatų sąraše mano pavardės tikrai nebus, – dėl to jau apsispręsta, o Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų sąrašas dar tebesvarstomas. Gal būsiu į jį įrašytas, nes tokį pasiūlymą partijos kolegos yra pateikę.
Kandidatuojant vienmandatėje apygardoje, tam tikrų papildomų pliusų atsiranda ir tuomet, kai daugiamandatėje reitinguojamas sąrašas. Jei nelaimėsi rinkimų apygardoje, tai iš jos rinkėjų tikrai gausi papildomų balsų. Tai gali per reitingavimą kandidatą kilstelti į aukštesnę partijos sąrašo vietą ir gal net padėti tapti išrinktu Seimo nariu. Kaip bus mano konkrečiu atveju, tikrai dar niekas negali pasakyti“, – teigė Eltai A. Kupčinskas.