„Akistata“ jau yra rašiusi apie vaikų globos namų (Šilutės r.) auklėtinį, septyniolikmetį Justą (vardas pakeistas – aut. past.), kurį narkotikus platinę jaunuoliai buvo susiruošę išvežti į Škotiją, kad šis „atidirbtų skolą“ už... neparduotus narkotikus.
Priminsime, vaikų globos auklėtiniui bėdos prasidėjo dar pernai pavasarį, kai Šilutėje gyvenantys Žygimantas Vaičiukas (26 m.), Deivydas Irasikas (22 m.), Tomas Bartkus (25 m.) ir Lukas Maksimavičius (24 m.) (pastarasis gyvena Šilutės rajone) ėmė trintis apie vaikų globos namus, ieškodami, kam įsiūlyti kvaišalų. Taikiniu tapo Justas. Pajutę, kad šio nepilnamečio niekas negina ir juo nesidomi, narkotikus platinę jaunuoliai ėmė spausti, kad šis pardavinėtų „žolę“. Justas bandė atsikalbinėti, tačiau prekeiviai kvaišalais nenurimo: iš pradžių gražiuoju gundę dideliais pinigais, o vėliau ir grasinimais privertė paauglį parūkyti „žolės“ ir paimti keletą „dozių“.
„Atvažiavo dviese prie mokyklos ir pasikvietė mane, – teisme prisiminė pirmąjį pasiūlymą platinti narkotikus Justas. – Į kišenę įkišo maišelį ir pasakė: „Parduosi – 300 litų mums atiduosi, o 100 gali pasilikti sau“. Narkotikai buvo susukti į keletą folijos juostelių. Tačiau ne kartą per televiziją mačiau, kaip gaudo tokius platintojus, tai narkotikus išmečiau į konteinerį...“
Privalės vogti
Narkotikų prekeiviai tokio Justo akibrokšto nesitikėjo. Atvažiavę savo pinigų dalies ir išgirdę, jog šis kvaišalų nepardavė, o išmetė, paaugliui gerokai aplamdė šonus. L. Maksimavičius patarė rimtai pagalvoti, kaip padengti skolą ir davė naują „porciją“ narkotikų – 10 „dozių“. Girdi, parduosi kvaišalus ir atiduosi pinigus, tai gal tuomet skolą ir nubrauksim... O jei ne, tai laikykis, berneli... Tačiau paauglys ir vėl jų nepaklausė.
Kai maždaug po mėnesio L. Maksimavičius ir D. Irasikas su savo draugeliais susirado Justą, kalba buvo žymiai rimtesnė – už neparduotus narkotikus ir negražintus pinigus Justas buvo įgrūstas į automobilį ir nuvežtas į Petrelių mišką. Čia trumpai drūtai buvo liepta paaugliui „iš kur nori“ gauti pinigų ir padengti susidariusią skolą – 600 litų. O jei ne – bus išvežtas į užsienį, kur privalės vogti ir taip atidirbti „skolą“.
Suvokęs, jog viskas gali baigtis blogai, vaikinukas ėmė slapstytis nuo nuolat prie mokyklos zujančių kvaišalų prekeivių, kurie per draugus vis ragino gražinti skolą. Jie nuolat siuntė žinutes mobiliuoju telefonu ir Justą spaudė. „Tu esi durnas – tokioj skoloj sėdi, kad nieko kito nelieka – tik važiuoti atidirbti“, – į Justo mobilųjį telefoną skriejo tokio ir panašaus turinio žinutės. – „Bilietas jau nupirktas, niekur nesidėsi“, „Jei nesutiksi, „uždubasinsim“...
Kreipėsi pagalbos
Išsigandęs paauglys, nesulaukęs jokio užtarimo vaikų globos namuose, pats kreipėsi į policiją.
„Laimė, kad policijos pareigūnai patikėjo rimtai įbaugintu paaugliu ir ėmėsi reikiamų veiksmų, kad išvilktų tuos prekeivius į dienos šviesą“, – pasakojo „Lietuvos Caritas“ atstovė, programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė.
Pareigūnai greitai sudarė operatyvinės veiklos planą. Justui buvo liepta sutikti su prekeivių pasiūlymu ir važiuoti kartu su jais. O tuo tarpu pareigūnai ėmė sekti nusikaltėlius.
Pernai balandžio 5-osios naktį D. Irasikas su dar dviem sėbrais atvažiavo prie vaikų globos namų ir įsisodino Justą į automobilį. Visi pasuko prie Trevernos degalinės Dituvoje, kur turėjo atvažiuoti žmones į Edinburgą vežantis mikroautobusas. Atsisveikinimui D. Irasikas iš kišenės išsitraukė „žolės“ ir, įdėjęs į plastikinį butelį, padarė neva „taikos pypkę“ – visi parūkė. „Negalėjau atsisakyti, nes būtų įtarę arba vis tiek privertę, – teisme pasakojo Justas. – Po to liepė persėsti į mikroautobusą. Čia jau sėdėjo T. Bartkus, kuris sakėsi palydėsiąs mane „į vietą“ – jis žinojo adresą, kuriuo turi mane pristatyti“.
Byla dar nagrinėjama
Tačiau paauglys Škotijos nepasiekė. Vos pajudėjus, mikroautobusas buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir T. Bartkus su Justu išlaipinti. O lengvuoju automobiliu Justą atvežusius D. Irasiką bei kartu su juo važiavusį Ž. Vaičiuką sulaikė kitas policijos ekipažas. Vyrukai, pasirodo, buvo apsiginklavę, pas juos rasta narkotikų.
Šiuo metu visi keturi kaltinamieji, į kvaišalų platinimą norėję įtraukti nepilnametį, o vėliau ir ketinę jį išvežti į užsienį (nusikalstamos veikos nebaigė tik dėlto, kad tam kelią užkirto policijos pareigūnai), dabar mindo Klaipėdos apygardos teismo slenkstį ir bando išsisukti nuo bausmės. Tiksliau – laisvėje palikti trys, o D. Irasikui dar buvo iškelta baudžiamoji byla ir dėl didelio kiekio narkotikų bei ginklo laikymo ir Klaipėdos apygardos teismas jam jau paskyręs 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri įsiteisėjusi. Likusi laisvėje trijulė dabar visais būdais bando įrodyti esantys nekalti.
Kaip „Akistatai“ sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas, kontroliavęs šios bylos tyrimą, kaltinamieji neprisipažįsta skambinę ir grasinę Justui bei organizavę jo išvežimą į Škotiją, todėl teismas paskyrė atlikti fonoskopines ekspertizes, t.y. ištirti telefoninius įrašus ir identifikuoti kalbėjusius asmenis. „Kai gausime ekspertų išvadas, teismo procesas pajudės toliau“, – sakė R. Ušinskas.
Bėdos nesibaigė
Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios Justą ėmė globoti „Carito“ socialinės darbuotojos. Jos pasirūpino, kad šis paauglys būtų perkeltas į saugią terpę – toli nuo vietos, kurioje jis pakliuvo į bėdą. Karitietės džiaugėsi, kad Justas atsigavo, ėmė labiau pasitikėti savimi, naujoje vietoje susirado draugų. Tačiau neužilgo, po patirtų košmarų po truputį beatsitiesiantis vaikinukas, apie prekeivius pranešęs Šilutės rajono PK policijos pareigūnams ir padėjęs atskleisti nusikaltimą, sulaukė kaltinimų dėl to, kad kartu su pagrobėjais rūkė „žolę“. Justui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis „marihuaną rūkė be gydytojo paskyrimo“ ir paskirta 250 litų bauda.
Toks policijos pareigūnų sprendimas pribloškė Justu besirūpinančius „Carito“ darbuotojus. Pasak K. Mišinienės, toks sprendimas niekaip netilpo į sveikos logikos rėmus. „Policijoje Justas tikėjosi sulauksiąs pagalbos, o išėjo atvirkščiai, – piktinosi K. Mišinienė. – Paauglys juk buvo įbaugintas, bijodamas galimo smurto ir kitų sunkesnių pasekmių, vykdė pagrobėjų reikalavimą vartoti kvaišalus“.
„Pareigūnai žinojo, kad esu verčiamas rūkyti „žolę“, klausiau, ką man daryti, bet pareigūnai tvirtino, jog turiu elgtis taip, kad nesukelčiau įtarimų ir vykdyčiau jų reikalavimus“, – nesuprato, kodėl jam paskirta bauda ir Justas.
Teisėjas nesigilino
Į pagalbą pasitelktas advokatas Dalius Povilius Šilutės rajono PK pareigūnų nutarimą apskundė Trakų rajono apylinkės teismui. Šis teismas, įvertinęs visas aplinkybes, bylą nutraukė.
Tačiau policijos pareigūnai laikėsi savo: nors paauglys ir buvo verčiamas vartoti kvaišalus, jis vis tiek kaltas ir apskundė Trakų rajono apylinkės teismo nutartį Vilniaus apygardos teismui.
Bylą ėmęsis nagrinėti teisėjas Pavelas Frolovas akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik Justo paaiškinimais, kad „jis vartojo psichotropines medžiagas priverstas tai daryti, tačiau kokiu prievartos būdu jį vertė daryti ir kuo būtent (kokiais veiksmais) pasireiškė prievarta (Justas) nepaaiškino“. Taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino tų aplinkybių. Tačiau ir pats Vilniaus apygardos teismo teisėjas P. Frolovas taip pat nesivargino išsiaiškinti, kodėl paauglys buvo verčiamas vartoti kvaišalus, kad jis yra prekybos žmonėmis auka, jo pasakojimą palaikydamas tik gynyba, ir neskundžiama nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo nutarimą panaikino.
Nežino nuostatų?
Kas jau kas, bet Vilniaus apygardos teismo teisėjas privalėjo žinoti apie bendrą Europos Bendrijos teisės nuostatą dėl sankcijų netaikymo prekybos žmonėmis aukoms ir, kad tokia nuostata yra formuojama Lietuvos baudžiamojoje teisėje, o Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) egzistuoja normos, kurių pagrindu galima taikyti teisės analogiją šioje byloje. Visi argumentai advokato buvo išdėstyti atsiliepime į apeliacinį skundą, tačiau teisėjas, priimdamas nutarimą, nei vadovavosi minėtomis nuostatomis, nei dėl jų pasisakė.
Anot K. Mišinienės, taip apeliacinės instancijos teismas išreiškė akivaizdų šališkumą ir nusistatymą prieš Justą, pasireiškusį tuo, kad buvo atsižvelgta tik į jo kaltę patvirtinančias aplinkybes. „Mes negalėjome su tuo susitaikyti, – sakė K. Mišinienė. – Lietuvoje galioja Europos Bendrijos direktyva, kurioje numatyta, kad prekybos žmonėmis aukos neturėtų būti traukiamos atsakomybėn, jei pažeidimus įvykdė dėl prieš juos vykdytų nusikaltimų. Tačiau, tai kas parašyta popieriuje, deja, realybėje dar neegzistuoja, todėl kreipėmės į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą (LAT), kuris atnaujino procesą ATP byloje“.
Nėra teisinių aktų?
Tenka priminti, jog Europos Komisija tvirtai įsipareigojusi kovoti su prekyba žmonėmis – tai matyti dar iš 2010 metais pavasarį priimtos naujos ES direktyvos. Ja yra siekiama suderinti materialinės baudžiamosios teisės nuostatas, užtikrinti geresnę aukų apsaugą ir joms teikiamą paramą, taip pat sustiprinti nusikaltimų prevenciją. Direktyva taip pat apima aukų nebaudimo už nusikaltimus, kuriuos jos buvo priverstos padaryti tiesiogiai dėl to, kad tapo prekybos žmonėmis aukomis, principą.
Kai kurie pareigūnai tvirtina, kad derėtų mestelėti akmenėlį ir į Teisingumo ministerijos daržą, kuri yra atsakinga už norminių teisės aktų įgyvendinimą mūsų šalyje. Europarlamentarai jau senokai pabrėžia būtinybę šviesti visuomenę ir padėti prekybos žmonėmis aukoms vėl į ją integruotis, o ne jas bausti. Jie ragina ES valstybes pasitelkti ir nevyriausybines organizacijas, policiją, medicinos ir socialinės pagalbos tarnybas. Tačiau Lietuvoje, kaip įrodo faktai, į prekybos žmonėmis aukas vis dar žiūrima kreivai: pats kaltas, kad pakliuvai į pinkles ir apie jokią pagalbą nė neužsimenama.
Formuos praktiką
Ledus šioje byloje pralaužė LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaujama Alvydo Pikelio. Teisėjai priėmė Justui palankų sprendimą. „Nustačius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko priešingus teisei veiksmus, byloje būtina nustatyti ir tai, ar jis turėjo galimybę laisvai pasirinkti tam tikrą elgesio variantą ir sąmoningai, savo noru pasirinko neteisėtus veiksmus, t. y. būtina nustatyti, ar (Justas) kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo (ATPK 284 straipsnio 1 dalis). – pažymima LAT nutarime.
– Esant byloje nustatytoms aplinkybėms (Justas), būdamas itin jauno amžiaus (paauglys), buvo persekiojamas, bauginamas vyresnių asmenų, verčiamas daryti nusikalstamas veikas, negali būti daroma išvada, kad, būdamas priverstas važiuoti automobiliu su trimis vyrais, ketinančiais išgabenti jį į užsienį, iš kurių keli anksčiau jį buvo sumušę, (Justas) turėjo galimybę laisvai apsispręsti dėl savo elgesio, t. y. atsisakyti jam siūlomų psichotropinių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad (Justo) veiksmuose nėra kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarimas, kuriuo (Justas) nubaustas pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį, naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (Justui) nutraukta nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties“.
„Ši byla yra labai svarbi visoms nusikaltimo aukoms, – pabrėžė K. Mišinienė. – Analogiškų bylų Lietuvos teismų praktikoje dar nėra buvę, todėl LAT nutartis turėtų būti kelrodis analogiškose situacijose“.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
AKISTATA
