Dabartiniais šių metų duomenimis, pastebimas išaugęs eismo įvykių skaičius. Kaip nurodo Lietuvos policijos atstovė Jorūnė Liutkienė, pirminiais duomenimis, šiais metais iki gegužės 8 d. iš viso užfiksuota 814 įskaitinių eismo įvykių, kurių metu nukentėjo 929 žmonės, o 37 žuvo.
Lyginant su tų pačių metų laikotarpiu, tokių eismo įvykių ir nukentėjusiųjų žmonių skaičiai yra didžiausi per pastaruosius 4 metus.
Štai 2024 m. iki gegužės 8 d. buvo užfiksuoti 715 įskaitinių eismo įvykių (sužeisti – 796, žuvę – 36), 2023 m. šis skaičius siekė 724 (sužeisti 830, žuvo – 48), o 2022 m. – 780 (sužeisti – 914, žuvusių – 38).
Dar prastesni rodikliai pastebimi valstybinės institucijos Transporto kompetencijų agentūros (TKA) pasidalintais duomenimis, kuriuose nurodyta, jog iki šių metų gegužės 18 d. įskaitinių eismo įvykių skaičius išaugo iki 893, žuvo 39 žmonės, o sužeisti 1023.
Praėjusiais metais šiuo laikotarpiu užfiksuota 814 eismo įvykių, kuriuose, 39 žmonės žuvo, o 909 buvo sužeisti.
Trūksta prevencinių priemonių
Vairavimo instruktorius ir saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas teigia, kad Lietuvos vairavimo kultūra prastėja.
Pasak jo, pastaraisiais metais viešojoje erdvėje daugiau dėmesio skiriama diskusijoms apie greičio matuoklių skaičių nei realioms prevencinėms priemonėms, o aiškaus plano, kaip užtikrinti eismo dalyvių saugumą, vis dar nėra.
„Policija bandė kalbėti dėl baudų didinimo, dėl prevencinių priemonių, viskas atmesta, viskas nusispjaut, nieko nereikia. Tai apie ką mes šnekam? Iš kur ta kultūra gausis, jeigu jos mes nediegiame?“, – pasipiktinimo neslėpė A. Pakėnas.
Tiesa, saugaus eismo ekspertas priduria, kad nors yra kalbama apie tam tikras prevencines priemones, trūksta aiškumo, kaip jos bus vykdomos.
„Dabar lyg ir vėl pradeda aktyvuoti „Vizija – nulis“ planą, bet yra kalbama, kad yra toks planas, bet kas pagal tą planą yra, aš nežinau. (...) Turi būti aiškus veiksmų planas kas daro, kokiomis priemonėmis, kokius resursus turi, kada atsiskaito ir koks bus rezultatas. Tokį planą aš norėčiau pamatyti, kol kas aš jo neturiu“, – sako saugaus eismo ekspertas.
Kartojasi savisaugos klaidos
Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos skubiosios medicinos gydytoja rezidentė Gabija Katelė sako, kad medikai pastaruoju metu taip pat pastebi nežymiai padidėjusį nukentėjusiųjų per eismo įvykius skaičiaus augimą.
„Ypač išsiskiria padidėjęs į eismo įvykius patekusių ir sužeistų motociklininkų, dviratininkų bei elektriniais paspirtukais važinėjančių asmenų skaičius“, – tvirtina skubiosios medicinos gydytoja rezidentė.
Jos teigimu, nors eismo įvykių metu būna patiriamos įvairios traumos, priklausomai nuo įvykio aplinkybių, dažniausiai pasitaiko galvos traumos ir veido kaulų lūžiai.
„Elektriniais paspirtukais bei dviračiais važinėjantys asmenys dažniau patiria ne tik galvos sužalojimus, bet ir rankų ar kojų kaulų lūžius. Sužalojimų pobūdis priklauso nuo traumos sunkumo.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai pacientai atgabenami su daugybiniais kūno sužalojimais – kaulų lūžiais, vidaus organų plyšimais bei sunkiomis galvos traumomis. Kartais dėl daugybinių traumų pacientų gyvybių išgelbėti nepavyksta“, – komentuoja G. Katelė.
Be to, skubiosios medicinos gydytoja rezidentė pažymi, kad medikai pastebi ir tam tikras pasikartojančias eismo dalyvių daromas savisaugos klaidas eismo įvykių metu.
Pavyzdžiui, tokių kaip apsaugos priemonių nedėvėjimas (šalmų, kūno apsaugų) ar alkoholio vartojimas.
„Džiugu, kad pastaraisiais metais didėja dviratininkų ir elektrinių paspirtukų naudotojų sąmoningumas dėvėti šalmus. Šalmo nedėvintys asmenys rizikuoja patirti sunkias galvos traumas, tokias kaip kaukolės lūžiai ar kraujavimai smegenyse. Vis dar pastebima, kad keturračių vairuotojai dažnai nenaudoja nei šalmų, nei kitų apsaugos priemonių (pvz., apsauginių liemenių).
Tuo tarpu dauguma motociklininkų dėvi ne tik šalmus, bet ir specialias kūno apsaugas bei aprangą, kas ženkliai sumažina traumų sunkumą – dažnai apsiribojama tik paviršiniais sužalojimais, pavyzdžiui, nubrozdinimais. Nors neblaivių asmenų, patekusių į eismo įvykius, skaičius mažėja, tokie atvejai vis dar pasitaiko, ypač tarp dviratininkų ir elektrinių paspirtukų vairuotojų“, – sako E. Katelė.
Pasakė pagrindines avarijų priežastis
J. Liutkienė pažymi, kad šių metų duomenimis (iki gegužės 8 d.), daugiausiai įskaitinių įvykių įvyko dėl:
- Saugaus atstumo nesilaikymo. Eismo įvykių skaičius (2025 m.): 117. Sužeistų asmenų skaičius: 148. Augimas lyginant su 2024 m.: +50 proc. įvykių, +78 proc. sužeistųjų.
- Reikalavimo duoti kelią nevykdymo sankryžose. Eismo įvykių skaičius: 106. Sužeistųjų skaičius: 132. Augimas lyginant su 2024 m.: +56 proc. įvykių, +65 proc. sužeistųjų
- Pareigų pėstiesiems nevykdymo. Eismo įvykių skaičius: 118. Sužeistųjų: 121. Augimas lyginant su 2024 m.: +15 įvykių (+14,6 proc.), +20 sužeistųjų (+19,8 proc.).
O keletą pastarųjų metų, pasak policijos atstovės, viena iš pagrindinių eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, priežasčių yra greičio viršijimas ar važiavimas nepasirinkus saugaus važiavimo greičio.
„2024 m. dėl šių priežasčių įvyko 29 proc. eismo įvykių, 2023 m. – 33 proc., 2022 m. – 48 proc., 2021 m. – 53 proc.“, – teigia J. Liutkienė.
Policijos atstovė pažymi, kad siekiant sumažinti eismo įvykių skaičių, pernai 11 Lietuvos institucijų pasirašė memorandumą dėl eismo saugumo programos „Vizija – nulis“, priemonių įgyvendinimo.
Pagrindinis šio memorandumo tikslas – iki 2030 m. ženkliai sumažinti žuvusiųjų skaičių Lietuvos keliuose.
„Prie šio memorandumo prisijungė 4 ministerijos: Susisiekimo, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos bei 7 institucijos: Lietuvos policija, Informatikos ir ryšių bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentai, AB „Via Lietuva“, Lietuvos transporto saugos administracija, VšĮ Transporto kompetencijų agentūra bei Lietuvos savivaldybių asociacija.
Šalių veiklą koordinuos Susisiekimo ministerija. Vyksta strateginės sesijos. Institucijos bendradarbiauja, inicijuojamos įvairios diskusijos“, – teigia J. Liutkienė.
Patikras vykdys beveik visus metus
J. Liutkienės teigimu, šiais metais Lietuvos policija pagal Generalinio komisaro patvirtintą planą visus metus vykdys prevencines eismo dalyvių kontrolės priemonės.
„Iš viso šalies keliuose bus surengtos 77 priemonės, kurio bus vykdomos 275 dienas per metus. Vyriausieji policijos komisariatai savo apskrityse rengia ir daugiau papildomų priemonių pagal poreikį.
Policijos pareigūnai dirba pavojingiausiose vietose, didelį dėmesį skiria užkardydami būtent pavojingiausius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie yra eismo įvykių priežastys: greičio viršijimas, chuliganiškas vairavimas, neblaivių vairuotojų išaiškinimas ir kt., be to – edukuoja visuomenę“, – sako J. Liutkienė.
Tiesa, pašnekovė atkreipia dėmesį, kad tam, jog kelyje gyventojai mažėtų eismo įvykių ir nukentėjusiųjų skaičius, ties tuo turi susitelkti ne tik valstybinės įstaigos, bet ir visuomenė.
„Pokytį gali padaryti tik kompleksinės priemonės: paties žmogaus atsakingumas, aukšti moralės principai, darnus visų už eismo saugumą atsakingų institucijų darbas, bendros koordinuotos priemonės, švietimas, eismo saugumo mokymų ir programų įtraukimas į bendrojo ugdymo programas“, – komentuoja policijos atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kada atsiprašysit????????????
