Šiam Finansų ministerijos parengtam projektui Vyriausybė pritarė praėjusio trečiadienio posėdyje.
Nauja Nacionalinio plėtros banko įstatymo redakcija numatytų, jog ILTE nefinansuotų bendrovių, kurių akcininkai yra PEP riziką turintys asmenys.
Taip pat – politinio pasitikėjimo patarėjų ir jų artimųjų šeimos narių, ministerijų kanclerių.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau Eltai yra sakęs, kad šiuo siūlymu siekiama didinti plėtros banko veiklos skaidrumą.
Svarstymų dėl to, kad plėtros bankas turėtų peržiūrėti, kaip finansuoja PEP riziką turinčius klientus, kilo pernai vasarą po to, kai paaiškėjo apie tuo metu premjero pareigas ėjusio Gintauto Palucko iš dalies valdomos bendrovės gautą 200 tūkst. eurų lengvatinę ILTE paskolą.
Po žurnalistinių tyrimų ir kilusių klausimų apie jo verslus premjeras tuomet atsistatydino iš pareigų.
Teikiamu projektu taip pat numatoma keisti keisti ILTE valdysenos modelį ir griežtinti rizikų valdymą, siekiant, kad plėtros bankas labiau atitiktų bankinės valdysenos struktūrą ir tarptautinių priežiūros institucijų rekomendacijas.
ILTE jau anksčiau skelbė pradedanti naują plėtros etapą – per artimiausius ketverius metus į Lietuvos ekonomiką planuoja įlieti 6 mlrd. eurų, dalį šių lėšų pritraukti per tarptautines finansų įstaigas.
Tam stiprinami priežiūros ir pinigų plovimo prevencijos kontrolės mechanizmai – didinamas stebėtojų tarybos narių skaičius, įtraukiant tarptautinių finansų institucijų atstovus, jau įsteigti ir nauji tarybos komitetai, sudaryti susitarimai su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Seimui pritarus, numatoma, kad naujas ILTE priežiūros modelis įsigaliotų nuo 2027-ųjų.
