Po Medininkų žudynių minėjimo – Nausėdos žinia: „Tokie incidentai gali kartotis“

Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Medininkuose pagerbtas nužudytų pareigūnų atminimas

Medininkuose valstybės vadovai kartu su minėjimo dalyviais pagerbė nužudytus muitininkus ir policininkus. Po šių tragiškų įvykių praėjo 35 metai. 1991 m. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, Medininkų poste, sovietinės ypatingosios paskirties milicijos rinktinės (OMON) smogikai užpuolė pasienyje dirbusius pareigūnus. Septyni iš jų buvo nužudyti, o išgelbėti pavyko tik vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Tu iš esmės nusipirkai problemą“ – įspėja į šias sritis investuojančius lietuvius

„Garsas buvo kaip lėktuvo“: į Lenkiją įskriejusi Rusijos raketa išmušė 10 metrų kraterį

TV3 Žinios. Lenkijoje – rusų raketa; Pavojingi vaikų žaidimai Vilniuje; Atimtų 6 vaikų drama

+38

„Gedime taip anksti nutrūkusių ir sužalotų gyvenimų. Kiekvieno jų pavyzdys kritiniu Lietuvai momentu ir šiandien palaiko mūsų ryžtą saugoti laisvę bei sutelkia vienybei“, – sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

„Tik tokiose vietose kaip Medininkai suvokiame, kokia didelė vertybė yra laisvė“, – kalbėjo Seimo Pirmininkas Juozas Olekas.

„Nė sekundei negalime prarasti budrumo, privalome visada būti pasirengę ginti savo valstybės sienas ir saugoti jos žmonės“, – tikino Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

„Esame gynėjai, būkime gynėjais. Linkiu visiems ištvermės“, – sakė Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis.

Istorinės grėsmės išlieka: dėmesys oro gynybai ir budrumui

Valstybės vadovai teigia, kad prieš 35 metus egzistavusios grėsmės niekur nedingo.

„Puikiai suprantame, kad Rusija yra suinteresuota, jog ta įtampa – psichologinė ir kitokia – mūsų valstybėse išliktų. Todėl turime išlikti ramūs, pasitikėti savimi ir tikrai nepasiduoti vykstančioms provokacijoms“, – sakė G. Nausėda.

Gitanas Nausėda paminėjo, kad po incidento Lenkijoje susisieke su šios šalies prezidentu:

„Jo žinia buvo tokia: gyvendami šalia karo veiksmų zonos, jie puikiai supranta, kad tokie dalykai gali atsitikti. Nors neskubama teikti atribucijos, kokia tai raketa, labai tikėtina, jog tai šalies, pradėjusios agresiją, raketa“, – pasakojo G. Nausėda.

Tam, kad galimi panašūs incidentai nesukeltų Lietuvai pavojų, valstybė privalo investuoti į oro gynybą.

„Tikimybė, kad tokie incidentai gali kartotis ar net dažnėti priklausomai nuo operacijų intensyvumo, tikrai egzistuoja. Štai kodėl turime toliau stiprinti oro gynybą ir pasiekti, kad visuose aukščiuose ji būtų stipri ne tik detekcijos, bet ir kovos su skraidančiais objektais prasme“, – tikino Prezidentas.

Dabartinis Lietuvos pasiruošimo lygis šalies vadovo kol kas netenkina, tačiau, pasak G. Nausėdos, padėtis gerėja:

„Įsigyjama tai, kas mums labiausiai reikalinga. Labai tikiuosi, kad visa tai susijungs į visumą, bus integruota ir užtikrins aukščiausią lygį to, ką šiandien galime pasiekti su esamais finansiniais ištekliais – t. y. užtikrins saugų dangų virš Lietuvos.“

Daugiau sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.