„Iš anksto balsavęs ir posėdyje nedalyvaujantis narys neturi galimybės įvertinti posėdyje pateikto procedūrinio pasiūlymo konkretaus turinio ir jo motyvų. Ginčijama nuostata nereikalauja, kad prieš įskaitant tokį balsą būtų patvirtinta jo atitiktis faktiškai balsuojamam pasiūlymui“, – teigiama teismui pateiktame ieškinyje.
Prašo įvertinti, ar neprieštarauja įstatymui
Parlamentarė prašo LVAT įvertinti, ar LRT tarybos reglamente nustatytas išankstinio balsavimo institutas neprieštarauja Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymui.
Pagal LRT tarybos pasitvirtintą reglamentą, tarybos narys turi teisę balsuoti iš anksto raštu, o taip balsavęs narys laikomas dalyvaujančiu posėdyje.
Tokiu būdu išankstinis balsas turi reikšmę ne tik balsavimo rezultatui, bet ir posėdžio kvorumui.
G. Balčytytė pabrėžė, kad tuo metu LRT įstatymas nenumato galimybės tarybos nariui balsuoti iš anksto ir tokio balso prilyginti dalyvavimui tarybos posėdyje.
Įstatyme nustatyta, jog tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė tarybos narių, sprendimai taip pat priimami daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų dauguma, išskyrus kelis įstatyme numatytus atvejus.
„Taigi įstatymas atskiria dvi sąlygas: posėdyje dalyvaujančių narių skaičių ir nutarimui priimti reikalingų balsų skaičių. Iš anksto pateikto balso egzistavimas savaime neįrodo, kad įvykdyta pirmoji sąlyga (kad yra posėdyje dalyvaujančių tarybos narių kvorumas – BNS)“, – tvirtina G. Balčytytė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad poįstatyminiai teisės aktai gali detalizuoti įstatymo normas, bet ne jas pakeisti.
Seimo narės vertinimu, išankstinio balsavimo išplėtimas, jį prilyginant dalyvavimui posėdyje, nesuderinamas su LRT įstatyme įtvirtinta posėdžio samprata.
G. Balčytytės vertinimu, LRT taryba viršijo įstatymu jai suteiktus įgaliojimus ir pažeidė įstatymo viršenybės bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius teisės aktų hierarchijos reikalavimus.
„Dalyvavimas kolegialaus organo posėdyje reiškia realią galimybę jo metu išklausyti argumentus, užduoti klausimus, teikti pasiūlymus ir apsispręsti dėl balsavimui pateikto galutinio teksto. Tam nebūtinas fizinis buvimas vienoje patalpoje: reglamento 45 punkto trečiame sakinyje atskirai numatytas nuotolinis dalyvavimas. Tačiau iš anksto pareikšta rašytinė pozicija, nariui pačiame posėdyje nedalyvaujant, tokios galimybės nesuteikia“, – rašoma ieškinyje LVAT.
BNS rašė, kad rugsėjo 22 dieną LRT taryba pripažino transliuotojo generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę padarius pažeidimą dėl neatskleistų duomenų apie asmenis, iš kurių įstaiga pirko paslaugas.
Taryba konstatavo, kad generalinė direktorė padarė paprastą, o ne šiurkštų pažeidimą. Tai reiškia, kad dabar direktorė gali būti atleista tik padariusi antrą pažeidimą panašioje srityje per vienus metus.
Po LRT tarybos posėdžio jos pirmininkas Mindaugas Jurkynas žurnalistams sakė, kad posėdyje fiziškai dalyvavo 11 tarybos narių, o viena tarybos narė paliko išankstinį balsą. Balsavime dėl pažeidimo pripažinimo keturi tarybos nariai nedalyvavo.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė kreipėsi į LRT tarybą su prašymu persvarstyti šį sprendimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
