Draudikai siekė iš viršuje esančio buto savininko prisiteisti 742 eurus, tačiau teismai nusprendė, kad neįrodyta, jog vanduo į nukentėjusį butą pateko būtent iš jo patalpų.
Klaipėdos apygardos teismas apeliacinį skundą atmetė. Ginčas kilo dėl liepos 29 d. Viršuliškių gatvėje įvykusio užliejimo.
Rimos (visi vardai straipsnyje pakeisti – aut. past.) butas buvo apdraustas, todėl bendrovė jai išmokėjo 742 eurus ir vėliau šios sumos pareikalavo iš kito buto savininko Vytauto.
Draudikas aiškino, kad per audrą ir stiprų lietų Vytauto bute buvo palikti praviri virtuvės bei balkono langai. Esą vanduo pirmiausia pateko į 10-ąjį butą, o iš jo – į 7-ąjį.
Langai buvo praviri, bet to nepakako
Byloje nebuvo ginčo, kad tą dieną smarkiai lijo, o Vytauto buto langai buvo praviri. Tačiau pats savininkas tvirtino, kad jie buvo palikti tik mikroventiliacijos padėtyje ir dėl stipraus vėjo galėjo prasiverti labiau.
Jis taip pat pabrėžė, kad jo butas yra 4-ajame aukšte ir nėra tiesiai virš užlieto 2-ajame aukšte esančio buto. Vytauto teigimu, jeigu į jo patalpas būtų patekę tiek vandens, kad šis prasiskverbtų per du aukštus, jis pats būtų radęs užlietą butą.
Teismams reikšminga tapo tai, kad tokių požymių niekas neužfiksavo. Nebuvo duomenų apie ant Vytauto buto grindų susikaupusį vandenį, jo tekėjimą per perdangas ar kitus objektyvius ženklus, patvirtinančius būtent tokią užliejimo versiją.
Bendrijos raštas teisme susvyravo
Draudimo bendrovė rėmėsi daugiabučio bendrijos dokumentais. 2025 m. sausį parengtame atsakyme buvo nurodyta, kad bendrijos atstovai apžiūrėjo Vytauto butą ir nustatė, jog vanduo į žemiau esančias patalpas pateko per atvirus langus.
Tačiau teisme ši versija nepasitvirtino. Bendrijos pirmininkas, santechnikas ir inžinierius nepatvirtino, kad įvykio dieną buvo patekęs į Vytauto butą ar jame matė vandens prasiskverbimo požymių.
Vienas liudytojas iš lauko matė pravirus langus, tačiau į butą taip pat nebuvo patekęs. Kiti taip pat negalėjo patvirtinti, kad vanduo iš 14-ojo buto tekėjo žemyn.
Atsirado kita reali versija
Teismai atkreipė dėmesį, kad per tą pačią liūtį buvo užlieti ir kiti namo butai bei bendrojo naudojimo patalpos. Liudytojai pasakojo apie per stogą ir sienų konstrukcijas besiskverbusį vandenį.
Byloje buvo duomenų ir apie daugiabučio išorinių sienų siūlių problemas. Gyventojų susirinkime svarstytas jų remontas, nes į kai kuriuos butus skverbėsi drėgmė, buvo fiksuotas pelėsis.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad esant kelioms realioms vandens patekimo versijoms draudikas turėjo įrodyti, jog labiausiai tikėtinas žalos šaltinis buvo būtent Vytauto butas. To padaryti nepavyko.
Draudiko apeliacija atmesta
Vilniaus miesto apylinkės teismas dar 2026 m. vasarį draudimo bendrovės ieškinį atmetė. Bendrovė sprendimą apskundė, tačiau Klaipėdos apygardos teismas, šioje byloje veikęs Vilniaus apygardos teismo vardu, pirmosios instancijos išvadų nepakeitė.
Teismas nusprendė, kad vien stipraus lietaus ir pravirų langų nepakanka įrodyti, jog būtent iš Vytauto buto vanduo pateko į žemiau esančias patalpas. Specialistų išvadų, ekspertinių skaičiavimų ar kitų techninių duomenų, patvirtinančių tokią versiją, byloje nebuvo.
Apeliacinis skundas atmestas, o bendrovei dar nurodyta valstybei sumokėti 275 eurus už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
