Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Seimo nariu Vytautu Sinica ir Ukrainoje kariavusiu savanoriu ir ekspertu Arūnu Kumpiu.
Koks turėtų būti pasirengimas galimiems išpuoliams?
Valstybės saugumo departamentas savo ataskaitoje paminėjo, kad kelia nerimą tam tikros socialinių tinklų grupės, kurios gali patraukti vaikus, ypač tuos, kurie jaučiasi labiau atstumti. Tačiau ataskaita nesiūlo sprendimo būdų. Ar jūs matytumėte kokių nors prevencijos būdų, kaip galėtume šią situaciją labiau valdyti?
A. Kumpis: Pirmiausia reikėtų plačiau informuoti žmones, kaip elgtis tokiose situacijose. Amerikiečiai čia yra toliausiai pažengę ir išdirbę algoritmus. Man pačiam anksčiau tekdavo gana dažnai lankytis Amerikoje ir būti mokyklose, kur mokosi giminių vaikai. Matosi saugumo priemonės ir tai, kaip žmonės yra informuoti, pasiruošę tokiems atvejams.
Amerikiečiai, pavyzdžiui, turi labai aiškų algoritmą: bėk, jeigu negali bėgti – slėpkis, jeigu negali slėptis – ginkis. Tai iš trijų dalių susidedantis paprastas algoritmas, kuriame kiekvienoje dalyje paaiškinama, kaip reikėtų elgtis būtent toje stadijoje. Pavyzdžiui, stadijoje „slėpkis“ reikia susirasti patalpą toliau nuo pagrindinio koridoriaus, užsidaryti joje, užsibarikaduoti, užgesinti šviesą, išjungti telefoną, laikytis tyliai ir toliau nuo langų.
Kita dalis – kaip elgtis, kai grėsmė praeina. Čia irgi trys punktai: kaip elgtis atvykus pareigūnams, kaip elgtis ir apie ką informuoti skambinant pagalbos telefonu bei kaip padėti šalia esantiems sužeistiesiems.
Žmonės yra informuojami ir pasiruošę. Jau nekalbant apie tai, kad, pavyzdžiui, į mokyklas apskritai negali įeiti nepaskambinęs ir iš anksto nesusitaręs. Durys yra užrakintos. Paskambini skambučiu, ateina pareigūnas ir įleidžia tave.
Kaip išvengti tokių įvykių?
Mes įsivaizduojame, kad Lenkija pasidarys savo namų darbus, bet kaip mums, kurie per pastaruosius metus neturėjome tokio įvykio, pasiruošti ir galbūt ne tik tikėtis, bet bent jau siekti išvengti tokių įvykių?
V. Sinica: Čia labai plačiai reikėtų žiūrėti. Pirmas dalykas – apie radikalizaciją ir galimas grėsmes visuomenės pakraščiuose. VSD ataskaitose, tiek viešose, tiek neviešose, kurias gali matyti ir Saugumo komiteto nariai, labai įdėmiai stebimi net vaikai, kurie kur nors ką nors paišo gatvėse, jeigu tik yra kokių nors radikalumo požymių.
Kas tada jiems būna, jeigu jūs juos matote? Ar būna kokia nors atsakomybė tėvams, ar vis dėlto tas laukas dar tik stebimas?
V. Sinica: Priklauso nuo atvejų. Yra buvę bylų, kai kas po to ir į viešumą išeina, kai sulaukiama baudžiamosios atsakomybės. Yra atvejų, kai tiesiog proporcingai pagąsdina, kad atsikratytų tų idėjų, atsitrauktų.
Bet tikrai dėmesys yra. Tinklelis užmestas mūsų viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose ir visur kitur, kur galima stebėti radikalumo apraiškas. Dėmesys tikrai, sakyčiau, yra didelis ir man neatrodo, kad į tai žiūrima pro pirštus.
Kitas dalykas – apie mūsų visuomenę. Nors po LRT mitingų ir įvairių kitų aštresnių situacijų galime pasijausti, kad visuomenė yra labai įsitempusi ir suskaldyta, bet bendru europiniu mastu, jeigu lygini, mūsų visuomenė yra labai nuosaiki ir labai nepoliarizuota. Poliarizacija čia būtų tas raktinis žodis.
Pas mus žmonės pakenčia vieni kitus bendriausia prasme. Ir tai yra labai gerai, labai svarbu, nes poliarizacija įvairiais lygiais yra labai pavojinga, net tragiška. Demokratija negali veikti, jeigu žmonės pradeda vieni kitus, bendrapiliečius, matyti kaip priešus, o ne kaip, tegul ir kitokio požiūrio, oponentus.
Mes šiuo požiūriu esame geroje situacijoje. Noriu atkreipti dėmesį į profesorės Ainės Ramonaitės tyrimus, kuriuos ji gana nemažai viešino pastaruoju metu. Net jeigu paimtume, gal ne visi sutiks, bet Tėvynės sąjunga ir „Nemuno aušra“ turbūt atrodytų šiandieniniame parlamente kaip visiški kraštutinumai. Turbūt „Nemuno aušrą“ dažniausiai kas nors iš šalies įvardytų kaip labiau pragmatiškai į Rusiją žiūrinčią politinę jėgą.
Sociologiniai tyrimai rodo, kad dešimtbalėje sistemoje Tėvynės sąjungos ir „Nemuno aušros“ palaikytojų, jų socialinės bazės, požiūris į Rusiją skiriasi per du balus. Ir vienų, ir kitų požiūris yra priešiškas, „Nemuno aušros“ – šiek tiek mažiau. Bet jeigu paklausi jų pačių, jie galvoja vieni apie kitus, kad yra labai skirtingi. Tai čia pats kraštutiniausias atvejis, kur jau didžiausia tarsi poliarizacija sugebėta sukurti. <...>
Ko galime pasimokyti iš Lenkijos?
V. Sinica: Trečias dalykas, kai jūs klausiate, ko galima pasimokyti, – atkreipiau dėmesį, kad fantastiškai greitai ir labai profesionaliai sureagavo policija bei kitos tarnybos Lenkijoje šio įvykio kontekste. Ten faktiškai per keturias minutes. Buvo ir pareigūnų profesinių sąjungų atstovės Romos Katinienės komentaras apie tai, kad Lietuvoje yra objektyvių priežasčių manyti, jog tokios greitos reakcijos nebūtų galima tikėtis.
Todėl, kad priemonių nėra, mokymų nėra, sąveikos tarp struktūrų, kurios čia turėtų dalyvauti, pakankamų pratybų nėra. Žodžiu, įvairiais aspektais yra nepasiruošimas, kuris objektyviai neleistų tikėtis tokios greitos ir geros reakcijos.
Be abejo, ten buvo palankių aplinkybių. Jeigu gerai supratau ir neklystu, čia kokio gando nenešioju, tai tas pareigūnas, kuris tiesiogiai dalyvavo neutralizuojant tą teroristą, drįsime sakyti, turėjo kažkokios specialiųjų pajėgų patirties. Jis buvo ne šiaip eilinis pareigūnas.
Bet apskritai statutinių pareigūnų pasiruošimas yra labai geras ir ši situacija tą atskleidė. Pas mus, dabar ir biudžeto svarstymo kontekste pakankamai dažnai linksniuojama statutinių pareigūnų situacija, yra labai bloga, apleista. Nors stengiamasi ją taisyti, bet jie lieka pirmiausia kariuomenės šešėlyje.
Ar gerinamos pareigūnų darbo sąlygos?
Kaip tik vyksta posėdžiai ir svarstymai. Kiek dėmesio dabar skiriama statutiniams pareigūnams ir apskritai jų sąlygų gerinimui? Kalbu ne tik apie algas, bet ir apie galimybes panaudoti tam tikras priemones. Kiek apie tai buvo kalbėta šiomis savaitėmis?
V. Sinica: Kalbėta buvo nemažai. Kol kas jokių sprendimų dėl teisės naudoti priemones, konkrečiai dėl įspėjamojo šūvio, nėra priimta. Bent jau toks vidaus reikalų ministro siūlymas buvo registruotas. Kiek bendravau su profsąjungomis, jos sveikina tą siūlymą, sako, kad dabartinėje situacijoje, susiduriant su tais iššūkiais, su kuriais ypač pasieniečiai susidūrė, tai yra pakankamas žingsnis.
Aš sakyčiau, gal ir toliau būtų galima eiti, tiek, kiek Lenkija nuėjo. Bet kuriuo atveju šioje vietoje irgi buvo problema, nes pareigūnai, tiek policijos, tiek pasieniečiai, įvardydavo, kad kasdienėje tarnyboje yra baimė, kas tau bus teisiškai, jeigu panaudosi ginklą vykdydamas savo pareigas.
Aš manau, kad tokios baimės išvis negali būti. Turi būti sudarytos teisinės sąlygos, kurios leistų užtikrintai jaustis ir nebijoti net ir prievartos priemonėmis, jeigu kažkas tau pasipriešina fiziškai, užtikrinti tavo ir tavo asmenyje valstybės viršenybę prieš tą pažeidėją.
Kitas klausimas, be abejo, yra finansinis. Viena vertus, aš tikrai sveikinu ministro pastangas. Manyčiau, kiek mačiau svarstymus komitetuose šia tema, ministras tikrai deda dideles pastangas, lobindamas savo kuruojamai sričiai, statutiniams pareigūnams, geresnes sąlygas, didesnį finansavimą ir taip toliau.
Kita vertus, yra pasmerkta, kad to neužteks. Šiandien objektyviai mes kalbame apie vieno ar kito masto, bet per didelį biudžeto deficitą. Poreikiai visose srityse, įskaitant statutinius pareigūnus, yra daug didesni, negu įmanoma jiems surasti lėšų. Ir čia arba mes nusprendžiame, kad gynybai tų 5 procentų nereikia. Aš manau, kad reikia. Ir kada jų reikia, kada mes nejudiname to skaičiaus, faktiškai neįmanoma, kad kitose srityse netrūktų.
Trūks. Ir šiandien statutiniai pareigūnai yra vieni iš tų, kuriems yra pasmerkta, kad trūks. Deja, tokia realybė, bet reikia krapštyti iš visur, kiek tik įmanoma. Čia yra įdomių naujų idėjų apie tai, kad būtų skaičiuojama, pavyzdžiui, pasieniečių veiklos tiesioginė įtaka biudžeto pajamoms. Jeigu jie sulaiko kontrabandininkus ir panašiai.
Vakarų šalyse yra daromos apskaitos, sukurti mechanizmai ar protokolai, kaip įvertinti tą naudą biudžetui ir po to prie to pririšti papildomą finansavimą toms tarnyboms. Aš girdžiu keliamus siūlymus, bet čia jau būtų kitiems metams tokius mechanizmus pritaikyti, nes statutinius pareigūnus iš dabartinės labai blogos padėties tikrai reikia traukti.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
