Naujienų portalui tv3.lt komentavusi Julija [tikrasis vardas redakcijai žinomas] teigė, kad vakar, drono incidento metu, kaip ir daugeliui kitų gyventojų, jai programėlė „LT72“ veikė prastai.
„Aš pranešimo negavau, matyt todėl, kad pakeitus telefoną kažko neįjungiau. O „LT72“ programėlėje nulis informacijos ir jokio pranešimo <...>“, – rašė ji.
Julija vėliau pridūrė, kad nors programėlė, pasirodo, kažkam veikė, svarbią informaciją joje rasti buvo sunku dėl nepatogaus jos išdėstymo.
„Programėlė veikė, matomai. Esmė, kad būtų rasta svarbi informacija, turi žinoti, kur ieškoti!
O gi kairys kampas viršuje, kas 0 logikos. Ten niekas neieškotų ir nesugalvotų ieškoti“, – liudijo ji.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) sureagavo į galimą programėlės neveiksnumą bei teigė, kad spalio 18 d. „LT72“ programėlės veiklos sutrikimų nefiksuota, o serverio apkrova neviršijo normos.
„Informuojame, kad šių metų spalio 18 d. paskelbus oro pavojų, sutrikimų mobilioje programėlėje „LT72“nefiksuota.
Programėlei serverio paslaugas teikiančios įmonės (AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“) duomenimis, „LT72“ programėlės serveris nebuvo perkrautas ir veiklos sutrikimų nebuvo fiksuojama.
Kurį laiką buvo pastebėtas tinklo apkrovos padidėjimas, tačiau jis išliko normos ribose“, – pranešė VRM atstovai.
Neatmetami programėlės trikdžiai
Ministerija neatmeta, kad dėl vienu metu prisijungusių vartotojų kai kurie galėjo patirti laikinų sutrikimų, tačiau tikina, kad programėlės serverio pajėgumai buvo padidinti dar po gegužę skelbto oro pavojaus.
„Visgi teoriškai neatmestina, kad dėl didelio vartotojų srauto vienu metu kai kuriems aplikacijos naudotojams galimi laikini nedideli sutrikimai.
Papildomai pažymime, kad programėlės serverio paslaugų pajėgumai buvo padidinti dar po gegužės 20 d. paskelbto oro pavojaus Lietuvoje“, – dalijosi VRM.
Kaip VRM primena, pagrindinės gyventojų perspėjimo priemonės yra SMS žinutės ir sirenos, o spalio 18 d. perspėjimai buvo išsiųsti tam tikrų regionų gyventojams: „Taip pat primename, kad gyventojų informavimo ir perspėjimo sistemos pagrindą sudaro trumpieji perspėjimo pranešimai, siunčiami į mobiliuosius telefonus ir perspėjimo sirenos.
Spalio 18 d. atveju Lietuvos kariuomenei paskelbus apie oro pavojų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas išsiuntė tam tikrų regionų gyventojams perspėjimo žinutes į mobiliuosius telefonus.“
Visa informacija, anot VRM, kaip pasirengti galimoms ekstremaliosioms situacijoms ir nelaimėms, skelbiama tiek interneto svetainėje „LT72“, tiek mobilioje programėlėje.
VRM ragina gyventojus iš anksto susipažinti su pasirengimo pavojams informacija, įskaitant artimiausias priedangas, perspėjimo sirenas.
„Svarbiausia žinia gyventojams yra ta, kad būtina iš anksto pasidomėti ir susipažinti su svarbia informacija, kaip pasiruošti galimiems pavojams.
Gyventojai minėtuose oficialiuose šaltiniuose gali rasti priedangų, perspėjimo sirenų tinklą, kolektyvinės apsaugos statinius ir gyventojų sutrinkimo punktus“, – akcentavo jie.
Gyventojų klausimai dėl informavimo apie oro pavojų
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad po spalio 18 d. Lietuvoje nukritusio drono incidento visuomenėje kilo klausimų dėl gyventojų informavimo apie oro pavojų. Kai kurie gyventojai viešojoje erdvėje teigė, kad perspėjimus gavo per vėlai, o besinaudojusieji programėle „LT72.lt“ skundėsi, kad ji apskritai neveikė.
Šiandien spaudos konferencijoje ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas paaiškino, kodėl šiuo atveju buvo pasirinkta kitokia reagavimo tvarka.
Spalio 19 d. po Nacionalinio saugumo komisijos (NSK) posėdyje G. Premeneckas teigė, kad gyventojų perspėjimas priklauso nuo nustatytų kriterijų, o drono kilmės šalis turėjo įtakos sprendimui, kaip reaguoti į incidentą.
„Tai, ką minėjo ministras pirmininkas, iš tikrųjų yra objektyvūs kriterijai ir algoritmas, kuriais remiantis skelbiami perspėjimo signalai.
Kadangi objektas judėjo iš Šengeno valstybės, mums draugiškos šalies, o ne iš Baltarusijos ar Rusijos teritorijos, algoritmas buvo kitoks“, – kalbėjo jis.
„Mums reikėjo nustatyti, ar tai potencialiai pavojingas objektas, ar tiesiog mažosios aviacijos orlaivis, skrendantis be skrydžio plano ir nepalaikantis ryšio su dispečeriais.
Tokių atvejų tikrai nemažai, todėl prieš priimant sprendimą sunaikinti taikinį, jo iki galo vizualiai neatpažinus, būtina įvertinti galimas pasekmes, kurios gali būti labai skaudžios“, – situaciją dėl gyventojų informavimo apie oro pavojų toliau aptarė G. Premeneckas.
Pasak Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko kontradmirolo, kadangi panašių atvejų su ne pagal taisykles skraidančiais civiliniais orlaiviais yra buvę ir anksčiau, šįkart buvo vadovaujamasi galiojančiais algoritmais.
„Turime pavyzdžių, kai net draudžiamosiose zonose skraidė mažosios aviacijos orlaiviai, neturintys skrydžio plano ir apie savo skrydį nepranešę.
Todėl šiuo atveju buvo veikiama pagal galiojančius algoritmus“ – akcentavo jis.
Gyventojų informavimas apie droną
M. Sinkevičius įvardijo, kodėl drono patekimo į Lietuvą reagavimas ir gyventojų informavimo tvarka skyrėsi nuo ankstesnių panašių incidentų.
„Dėl reakcijos gyventojų informavimo prasme, šis atvejis su dronu buvo šiek tiek kitoks nei galbūt įprasti ankstesni atvejai.
Dronas į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko iš Šengeno erdvės per sieną su Lenkija, todėl reakcija buvo kiek kitokia“, – pirmadienį žurnalistams pasakojo jis.
Pirmadienį, spalio 19 d., įvyko NSK posėdis. Jam pirmininkavo premjeras M. Sinkevičius.
NSK aptarė pastarosios paros aktualijas – Pasvalio rajone nukritusį droną.
„Nėra jokių abejonių, kad jis pateko per Šengeno erdvę iš Lenkijos“, – sakė premjeras.
„Todėl ta reakcija buvo kiek kitokia. Naikintuvai pakilę, aišku, fiksavo savo radaruose judantį objektą. Jis buvo identifikuotas radare, bet vizualinio kontakto, matymo nebuvo įmanoma turėti dėl to, akd buvo nepalankios oro sąlygos“, – pridūrė jis.
Dronas ukrainietiškas
Dronas nukrito ir sprogo. Tiriama, kokiomis aplinkybėmis tai nutiko.
Dronas, anot M. Sinkevičiaus, yra ukrainietiškas.
„Akivaizdu šiandien, kad FPV dronas, mūsų turimomis žiniomis, yra ukrainietiškos kilmės“, – tvirtino jis.
Pasak M. Sinkevičiaus, Ukrainos atstovai patvirtino sekmadienį atakos metu praradę ryšį su vienu iš savo dronų, todėl tikėtina, kad tai buvo būtent Lietuvoje nukritęs bepilotis.
„Nėra abejonių, kad jis nešė sprogmenis“, – sakė jis.
Anot M. Sinkevičiaus, pirmą kartą dronas užfiksuotas kariuomenės radaruose 5:47 val. ryto. Žyma judėjo iš Lenkijos Lietuvos link. Tiesa, Lenkijos kariuomenė jokių žymų savo radaruose nefiksavo.
6:02 val. dronas kirto sieną. 6:15 val. Kalvarijos gyventojai jau skambino į Bendrajam pagalbos centrui (BPC) dėl girdimo galimai drono garso, vėliau BPC skambino ir Marijampolės apskrities gyventojai.
Oro pavojus paskelbtas po geros valandos, po 7 val. ryto.
„Koks yra niuansas šiuo atveju? Esame vienoje Šengeno erdvėje. Įprastai, iki šiol vykusiais atvejais, dronai įskirsdavo iš Baltarusijos pusės. Veikimo algoritmas su priešiškomis mums šalimis yra šiek tiek kitas.
Su Šengeno erdve mes turime kitą algoritmą ir dėl to pradėsime tam tikras konsultacijas dėl veikimo algoritmo net ir tais atvejais, kai dronas patenka iš Šengeno zonos. Nes pirma galima prielaida yra ne tik matyti radare, bet ir įsitikinti“, – kalbėjo premjeras.
„Objektas judėjo ir jo identifikavimas su naikintuvais šiek tiek užtruko, bet gavau patikinimą, kad net jeigu šiandien pasikartotų ta pati situacija iš tos pačios krypties, reagavimas greičiausiai būtų toks pat. Kitaip tariant, tai, aks įvyko savaitgalį, nebūtų pakitę dėl informavimo ir visų kitų elementų“, – tęsė jis.
Drono nuolaužos apgadino automobilį
Sekmadienio rytą, spalio 18 d., po 7 val., Panevėžio, Šiaulių apskrityse dėl į šalies oro erdvę įskridusio objekto buvo paskelbtas raudonas oro pavojus, maždaug po valandos jis buvo atšauktas.
Lietuvos kariuomenės duomenimis, įtariama, kad dronas į Lietuvą įskrido iš Lenkijos teritorijos.
Sudužusio drono nuolaužos rastos Pasvalio rajone, Juodžionių kaime. Taip pat skelbta ir apie galimą sprogimą, tačiau tarnybos dar nepatvirtino, ar dronas nešė sprogmenį.
Drono nuolaužos taip pat apgadino keliu važiavusį automobilį, tačiau keleiviai nenukentėjo.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
