Simona PUŽAITĖ
Būdama 72-ejų metų šiaulietė Stefa Kasputienė įgijo pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą. Teorijos bei praktikos egzaminus išlaikė iš pirmo karto. „Kai atėjau mokytis, pasijutau nejaukiai, manęs paklausė, gal anūkus atvedžiau“, – šypteli prisiminusi. Išmokti vairuoti perkopus 70 metų ryžtasi vos keletas Lietuvos gyventojų.
Išmoko naudotis kompiuteriu
Dabar S. Kasputienei 74-eri, moteris turi trejų metų vairavimo stažą. „Visą gyvenimą mane traukė mašinos. Galvojau išmokti vairuoti ir anksčiau, bet tai vaikai maži, tai kitos priežastys, mokykloje atsirado daugiau darbo... Nebuvo didelio poreikio“, – prisiminė buvusi pradinių klasių mokytoja.
Prieš keletą metų vyras atsigulė į ligoninę. „Teko pirmyn ir atgal į ligoninę, į darbą bėgti... Kojos – ne valdiškos. Pamaniau, negi aš kitokia negu visi kiti – reikia vairuoti“, – pasakoja ponia Stefa.
„Ai, kam tau čia bereikia“, – žmonos sumanymą pradžioje skeptiškai vertino vyras. Pamatęs, kad ji rimtai pasiryžusi, ėmė konsultuoti teorijos klausimais. S. Kasputienė teorijos paskaitų beveik nelankė – Kelių eismo taisyklių (KET) mokėsi savarankiškai iš knygelės.
„Kai dirbau mokykloje, vaikai vienas kitam sufleruodavo. Taip ir aš – jaunieji ko nežinodavo, išsižiodavau, pasakydavau taisyklę... Instruktorius tuoj kviesdavosi mane prie lentos aiškinti toliau. Paskui nurimau. Jaunimas draugiškai pasijuokdavo ir viskas“, – patirtį kursuose prisiminė pedagogė.
Moteriai teko susidurti ir su dar viena naujove – kompiuteriu. Teorijos paskaitų dėstytojas sutiko pamokyti S. Kasputienę naudotis kompiuteriu, spręsti KET bilietų klausimus internete. Šiek tiek pradmenų pamokė anūkas.
Imli moteris greitai perkando technologijų subtilybes ir išlaikė teorijos egzaminą „Regitroje“ padariusi tik vieną klaidą. „Supainiojau, kiek metrų reikia nuo pervažos stovėti“, – prisiminė.
Važinėjasi savaitgaliais
Su instruktoriumi prie vairo S. Kasputienė atsisėdo pirmą kartą. Iki tol tik retkarčiais pavažiuodavo kaimo vieškeliais. Moteris giria praktinio vairavimo instruktorių Alvydą Nikontą kaip labai taktišką ir savo dalyką išmanantį specialistą: „Jei suklysdavau – nesibardavo, o liepdavo išlipti ir pažiūrėti, koks ženklas stovi“. Daugiau nei priklausančių 10 pravažiavimų moteris neėmė – treniravosi su vyru.
Daryti persirikiavimus sukant į kairę S. Kasputienei išmokti buvo sunkiausia. Aikštelėje komplikuočiau sekėsi įvažiuoti į vadinamą garažą iš dešinės pusės – nepataikydavo atsistoti metro atstumu nuo bordiūro.
„Daugiau problemų nebuvo, gal dėl to, kad turėjau didelį norą išmokti“, – svarsto vairuotoja. Praktikos egzaminą Stefa taip pat nesunkiai išlaikė iš pirmo karto.
Automobilį moteris dalijasi su vyru – savaitgaliais, vyksta į kaimą, kapines. Po miestą važinėjasi rečiau, nes darbas ir namai – centre.
S. Kasputienė sako nuolat atnaujinanti teorines žinias – paskaitinėja taisykles, internete patikrina, ar nėra naujovių.
„Aš visko noriu!“ – sakė šiaulietė. Nuo birželio pirmosios ji išėjo iš darbo vaikų darželyje, todėl ieškosis veiklos. „Kol žmogus judi, tol esi gyvas“, – įsitikinusi.
Jaunimas spaudžia "gazą"
Irmanto Jagmino vairavimo mokyklos praktinio vairavimo instruktorius Virginijus Martinkus sako, kad vyresnio amžiaus žmonės yra atidesni mokiniai, klusniai vykdo instruktorių nurodymus.
„Jaunimui pasakai – per vieną ausį įėjo, per kitą išėjo. Pradeda važiuoti, bet negalvoja, tik gazas – dugnas. Žvalgytis nebereikia, instruktorius pasižiūrės. Nežinai, kada ir kur pasuks – turi sekti kiekvieną žvilgsnį“, – pasakojo aštuonerius metus instruktoriumi dirbantis V. Martinkus. Jis turi 26 metų vairavimo stažą.
Vyriausia instruktoriaus mokinė buvo arti 70 metų. Ji norėjo padaryti savo vyrui siurprizą – išmokti vairuoti. Pabandžiusi suprato, kad nepavyks, todėl kursų nebetęsė.
Ir jaunimo sveikata kitokia
V. Martinkus sako, jog teorija vyresnio amžiaus žmonėms sekasi lengviau, nes prieš atsakant į klausimus jie turi laiko pagalvoti. Gatvėje viską lemia sekundės, svarstyti nebėra kada.
„Jie nebespėja tuo pačiu dirbti su vidaus prietaisais, parodyti signalą, manevruoti, žiūrėti į kelią, pėsčiuosius, šviesoforą, ženklus... Senyvi žmonės pasimeta – nebespėja apdoroti informacijos. Jų reakcija dažnai būna sulėtėjusi, žvilgsnis nebe toks aštrus“, – pasakoja V. Martinkus.
Jo nuomone, tik šventadieniais ir turgaus dienomis į gatvę išvažiuojantys vairuotojai yra pavojingi.
„Žinoma, to pritaikyti kiekvienam negalima, – pripažįsta vairavimo instruktorius. – Dabar retas jaunuolis neturi regėjimo sutrikimų.“
