Pastarosiomis dienomis prie Vilniaus miesto savivaldybėje esančio vakcinavimo centro nusidriekia eilės skiepo laukiančių žmonių. Didžiulės eilės neseniai buvo susidariusios ir prie Širvintose, Klaipėdoje bei kituose miestuose esančių vakcinavimo centrų.
Veryga: procesas atrodo neatsakingai
Kadrai iš Vilniaus savivaldybėje esančio vakcinavimo centro papiktino buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą. Parlamentaras sako pastebintis du su logika besikertančius dalykus.
Pirmasis – lauke dar vėsu, tad, politiko nuomone, skiepo laukti gyvoje eilėje lauke žmonėms yra rizikinga dėl to, kad jie gali peršalti. Be to, stovėti eilėse be galimybės atsisėsti turi ir senyvo amžiaus asmenys.
„Net ir vasarą vyresnio amžiaus žmonėms kažkur ilgai laukti, stovėti lauke nėra labai gerai. Čia toks žmogiškas dalykas, reikėtų jais pasirūpinti, pagalvoti“, – tv3.lt komentuoja A. Veryga.
Seimo nario nuomone, Vilniaus savivaldybės pastatas apskritai nėra gera vieta vakcinavimo centrui įrengti.
„Man pačiam teko ten skiepytis, ten tos erdvės yra labai mažos, ten žmonėms kitur, kaip tik lauke, nėra, kur (laukti – aut. past.), jie ir stovi ant šaligatvio išsirykiavę. Aišku, kad yra nesužiūrima, iš čia atsiranda kita problema, jūs tas nuotraukas matėt, tebegalioja visokie susibūrimų draudimai ir panašiai. Žmonės ateina pasiskiepyti, apsisaugoti nuo ligos, o yra sugrūdami į vieną vietą, kur ta rizika jiems užsikrėsti yra didesnė, neapsisaugo, atsiranda naujų rizikų“, – mintimis dalinasi A. Veryga.
Seimo narys siūlo išeitį – vakcinavimo centrus įkurti savivaldybėje esančiose didelėse patalpose. Viena jų, pasak buvusio sveikatos apsaugos ministro, yra „Litexpo“.
„Nelabai suprantu, ko Vilnius laukia, nenaudoja erdvių, kurias turi. Tas pats „Litexpo“ centras, kur ir atvažiuoti, ir automobilį parkuoti yra kur, be to, ir erdvės ten yra didžiulės. Ten tikrai būtų galima leisti žmones į vidų, išdėlioti takus žmogui, jis ten judėdamas po truputį galėtų ramiai nebūti lauke. Vyresnio amžiaus žmogui būtų, kur atsisėsti palaukti normaliai ir tikrai tas procesas galėtų vykti civilizuotai. Dabar jis kaip nežinau... Labai neatsakingai atrodo“, – komentuoja A. Veryga.
Pasak pašnekovo, „Litexpo“ erdvė yra pritaikyta priimti didelius kiekius žmonių, turi kėdžių, pertvarų, tad atvykti skiepytis į šią vietą gyventojams būtų saugiau.
Tačiau yra gyventojų, kurie neturi galimybės patys atvykti į vakcinavimo centrus, o ir „Litexpo“ nėra miesto centre, tad pasiekti parodų rūmus gali pavykti ne visiems. Šiai problemai spręsti A. Veryga irgi turi pasiūlymą.
„Galima būtų miestui pagalvoti, jei kažkam yra problema, žmonės neturi savo transporto, galbūt paleisti papildomą viešąjį transportą. Kaip būdavo per „Knygų muges“, ten važiuodavo daugiau viešojo transporto, kad žmonės galėtų lengviau pasiekti“, – sako A. Veryga.
Paklaustas, ar nekiltų bėdų dėl per didelio žmonių kiekio autobusuose, A. Veryga sako, kad bet kokiu atveju dalis skiepytis į Vilniaus savivaldybėje esantį vakcinavimo centrą vykstančių žmonių nėra tik centro gyventojai, tad rizikas valdyti esą pavyktų pasiūlant gyventojams daugiau viešojo transporto.
Čaplinskas siūlo galvoti apie skiepo pasiekti negalinčius žmones
Profesorius Saulius Čaplinskas taip pat atkreipia dėmesį į eilėse prie vakcinavimo centrų stovinčius senjorus. Profesorius siūlo nepamiršti, kad ilgai stovint lauke galima peršalti, o turintiems kitų ligų, jos gali paūmėti.
„Jei žmonės ilgai šals, stovės nepasirengę tiek laiko šaltu vėjuotu oru, o dar ir krituliai gali nusimatyti, tai tikėtina, kad jų sveikata gali pablogėti ir dėl peršalimo ar kokios kitos jų turimos chroninės ligos gali suaktyvėti“, – tv3.lt komentuoja S. Čaplinskas ir priduria, kad kitų sveikatos problemų jokiu būdu nereikėtų užgožti tik koronavirusu.
Profesoriaus teigimu, ilgas stovėjimas žmonių būryje net ir lauke gali būti pavojingas, tad tikimybė užsikrėsti koronavirusu tokiose eilėse egzistuoja. Ypač dabar, kai plinta įvairios viruso atmainos.
„Elementarūs fizikos dėsniai, jei kaukė bus neteisingai dėvima, jei ji sudrėks ar panašiai, yra tikimybė, kad žmogus gali prikvėpuoti pakankamą kiekį virusų ir apsauginio kaukės poveikio tokiu atveju gali neužtekti.
Kodėl greičiau plinta naujos viruso atmainos? Čia yra elementari virusų išgyvenimo taisyklė – jie keičiasi ir mutuoja taip, kad suradę naują šeimininką, kuo greičiau galėtų plisti, kad kuo greičiau galėtų pirma patekti į naujo šeimininko ląsteles. Antra, kad tos ląstelės kuo greičiau ir kuo daugiau prigamintų naujų viruso kopijų.
Iš čia tada nesunku suprasti, kad jeigu žmogus išskirs mažiau virusų, tai šalia jo reikia būti ilgesnį laiką, kad prikvėpuotum reikiamą dozę, kad virusas įsiskverbtų į naujo šeimininko ląsteles. Va dėl ko tos atmainos yra tokios pavojingos, dėl ko jos plinta daug greičiau“, – aiškina S. Čaplinskas.
Tačiau iš kitos pusės, tai, kad prie vakcinavimo centrų susidaro eilės, kaip sako profesorius, yra geras ženklas. Tai reiškia, kad informacija pasiekė žmonės, jie supranta ir nori rūpintis savo sveikata bei gyvybe.
S. Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad ateiti į gyvą eilę daliai žmonių atrodo patikimiau, tačiau yra ir tokių, kuriems laukti eilėje gali pasirodyti per sunku: „Reiškia, reikia pagalvoti apie tuos senjorus, kurių judėjimo galimybės yra ribotos dėl vienokių ar kitokių priežasčių.“
Dar praėjusią savaitę po susitikimo su Prezidentu Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė sakė, kad dalis senjorų išties vakcinuotis atsisako dėl to, nes negali nuvykti į didžiuosiuose miestuose esančius vakcinavimo centrus. Senjorų atstovės teigimu, problemą spręsti padėtų tai, jei atsirastų mobilios komandos, kurios vakcinas atvežtų į regionus, atvyktų senjorų paskiepyti į namus arba nuvežtų juos į vakcinavimo vietas.
„Žmogus iš kaimo su lazdele negali atvažiuoti skiepytis, šiandien šis klausimas iškeltas. Turėtų būti mobilūs autobusiukai, atvažiuoti į namus ir tą žmogų paskeipyti, nes daug vienišų žmonių vaikai paliko, išvažiavo į užsienį, o tiems žmonėms nėra, kam ištiesti pagalbos ranką“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Makarevičienė.
Idėjai skiepus atvežti arčiau tų, kurie negali patys nuvykti į vakcinavimo centrus, pritaria ir S. Čaplinskas. Jo nuomone, senjorus būtų pravartu skiepyti tokia vakcina, kurios imunitetui įgyti užtenka vienos dozės.
„Vienareikšmiškai tai reikėjo daryti nuo pirmos vakcinacijos dienos, reikia daryti ir dabar. Kai tik atsirado tam fizinės galimybės, kai atsirado „AstraZeneca“, nes su -75 laipsnių šaldytuvu, turbūt, nepavažinėsi po kaimo vietoves. Dabar tai reikia operatyviai daryti, kaip sako žmonės, įjungti kosminį greitį. „Johnson&Johnson“ vakcina gali būti prioritetas ir indikuotina pirmiausia senjorams, atokiose kaimo vietose, nes užtektų vieno nuvykimo į metus“, – sako S. Čaplinskas.
Eilė vėlavo, o žmonės rinkosi per anksti
Vakcinacijos centre Vilniaus miesto savivaldybėje antradienį skiepijimo grafikas vėlavo. Apie tai skiepytis atvykę gyventojai buvo įspėti, tačiau savivaldybė sako, kad tokios eilės susiformavo ir dėl to, jog skiepytis žmonės atėjo per anksti.
„Mes pradedame skiepyti aštuntą valandą, bet jie nuo pusės septynių jau būriuojasi ir ateina gerokai per anksti. Aišku, mes stengiamės tas eiles reguliuoti“, – TV3 žinioms antradienį sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorė Lina Koriznienė.
Vilniaus mero atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius antradienį informavo BNS, kad eilei suvaldyti pasitelkti savanoriai, ir taip pat patikino, kad eilė susidarė dėl to, kad senjorai skiepą gauti rinkosi anksčiau.
„Skyrėme papildomus resursus, dirba savanoriai. Senjorai pareigingi, atėjo anksčiau“, – teigė K. Vaitkevičius.
Šiuo metu sostinėje kviečiami skiepytis 65 metų ir vyresni gyventojai.
Vilniaus savivaldybė nuomosis „Litexpo“
Portalas tv3.lt primena, kad kovo 31-ąją Vilniaus savivaldybės taryba pritarė siūlymui nuomotis „Litexpo“ parodų centro patalpas gyventojų vakcinacijai nuo Covid-19.
„Norėtume masiniam vakcinavimui pasinaudoti „Litexpo“ parodų sale, neskelbiamų derybų būdu įsigyti nuomos teisę trims mėnesiams su galimybe trims mėnesiams pratęsti. Kol kas planuotume, kad kaina būtų 30 tūkst. eurų per mėnesį“, – tuomet sakė Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamo turto skyriaus vadovė Vilma Lajauskaitė.
Pasak jos, patalpose yra suplanuotos 46 vakcinavimo vietos, taip pat numatyta vieta personalui, nes vienu metu dirbtų apie šimtas darbuotojų, laukimo salė, registracijos patalpa ir t. t.
Sostinės meras Remigijus Šimašius teigė, kad didesnius vakcinų kiekius Vilnius turėtų gauti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Išsinuomojus „Litexpo“, pasak R. Šimašiaus, vakcinavimo apimtys savivaldybėje galėtų išaugti iki 15 tūkst. per dieną. Informuojama, kad vien „Litexpo“ patalpose per dieną galėtų būti paskiepyti 6 tūkst. gyventojų.
Vilnius šiuo metu patenka į juodąją spalvinę zoną. 100 tūkst. gyventojų per paskutines dvi savaites savivaldybėje tenka 906 susirgimai.
Statistikos departamento duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybėje iki trečiadienio buvo paskiepyta 17,42 proc. gyventojų.
Klaipėda pirks savo sistemą vakcinacijos registrui
Antradienį milžiniška pasiskiepyti norinčiųjų eilė nusidriekė ir Klaipėdoje. Sakoma, kad eilėje tądien stovėjo keli šimtai senjorų. Trečiadienį savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų komitete dėl netvarkos registruojant gyventojus vakcinacijai kilo diskusija. Jos metu pranešta, kad savivaldybė netrukus turės savo registravimo vakcinacijai sistemą, kuri padėtų išvengti ne tik chaoso ir eilių, bet ir padėtų miestui iš anksto pasiruošti masinei vakcinacijai.
Kiek vėliau surengtoje spaudos konferencijoje Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad savivaldybė neplanuoja prisirišti prie Vyriausybės planuojamos datos, kada turėtų prasidėti masinis vakcinavimas. Meras teigė, kad miestas jau dabar ieško vietų, kur gyventojai būtų masiškai vakcinuojami, Klaipėda taip pat planuoja jau kitą savaitę įdiegti įrangą, skirtą visuotiniam žmonių registravimui vakcinai.
„Pagal Vyriausybės patvirtintą planą visų priemonių masinei vakcinacijai reikia birželio 1 d. Centras, programinė įranga, tikimės, pradės veikti gerokai anksčiau ir paspartins skiepijimo procedūras, nesudarys gyvų eilių, kurios dabartiniu metu susidaro lauke ir sukelia vakcinuojamųjų nepasitenkinimą. Kad visisškai eilių pavyks išvengti, naivu tikėtis, nes, kaip rodo Vilnaius ir Kauno pavyzdžiai, tos eilės ten taip pat susidaro. Eilių susidarymas sžpriklauso ir nuo žmonių sąmoningumo, kaip jie pagal užregistruotą laiką ateina“, – spaudos konferencijoje kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Pabrėžta, kad ne visi Vyriausybės siūlomi sprendimai veikia, o miestas kritikos iš Vyriausybės dėl savivaliavimo sako nebijantis. Kol kas neįvardijama, kiek sistema savivaldybei kainuos.
