Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad tymai ir kokliušas – itin užkrečiamos ligos, pavojingos ne tik dėl greito plitimo, bet ir dėl galimų sunkių komplikacijų, kurių galima išvengti laiku pasiskiepijus, rašoma pranešime spaudai.
Tymų situacija: atvejų mažiau, bet atsipalaiduoti per anksti
NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruota mažiau tymų atvejų nei 2024 m., tačiau rizika išlieka. Dauguma susirgimų buvo įvežtiniai – fiksuoti atvejai, susiję su kelionėmis į Vokietiją, Graikiją, Albaniją, Jungtinę Karalystę, JAV, Vietnamą ir Malaiziją. Dalies atvejų kilmė nenustatyta.
Tymai – viena užkrečiamiausių virusinių vakcinomis valdomų ligų pasaulyje: kai visuomenės kolektyvinis imunitetas yra nepakankamas, suserga apie 90 proc. su sergančiuoju bendravusių neskiepytų asmenų, o vienas ligonis gali užkrėsti net 12–18 žmonių. Virusas plinta oro lašeliniu būdu ir uždarose patalpose gali išlikti ore kelias valandas.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rekomenduoja šalims išlikti budrioms, nes dėl nepakankamų vakcinacijos apimčių Europoje atsiranda reali tymų įvežimo ir plitimo grėsmė.
Mažėjantis vaikų skiepijimas – rimtas iššūkis
NVSC atkreipia dėmesį į mažėjančias vaikų skiepijimo nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) apimtis. Kad tymų virusas būtų suvaldytas, būtina, jog būtų paskiepyta ne mažiau kaip 95 proc. populiacijos. To nepasiekus, didėja protrūkių rizika – tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Tymų komplikacijos pasireiškia maždaug trečdaliui susirgusiųjų. Dažniausios jų – plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, viduriavimas, o retais atvejais – encefalitas, galintis sukelti negrįžtamą smegenų pažeidimą ar mirtį.
Kodėl dažniau serga paaugliai ir suaugusieji?
NVSC duomenys rodo, kad pernai tymais dažniausiai sirgo paaugliai ir suaugę asmenys. Beveik visi jie buvo nepasiskiepiję arba jų vakcinacijos statusas buvo neaiškus. Dauguma suaugusiųjų susirgo grįžę iš kelionių.
Rizikos grupėje taip pat yra kūdikiai, dar nesulaukę amžiaus, kai gali būti paskiepyti pirmąja MMR vakcinos doze. Būtent todėl itin svarbus aplinkinių žmonių imunitetas – tėvų, artimųjų ir bendruomenės.
Kokliušas – ypač pavojingas kūdikiams
Kokliušas – labai užkrečiama bakterinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Vienas sergantis asmuo gali užkrėsti 12–15 žmonių, o ligą platinti gali iki 21 dienos. Liga dažnai prasideda peršalimą primenančiais simptomais, tačiau vėliau išsivysto stiprūs, spazminiai kosulio priepuoliai, kurie gali tęstis kelias savaites ar net mėnesius.
Didžiausia rizika kyla neskiepytiems ar ne pagal visą skiepijimo schemą paskiepytiems kūdikiams. Jiems kosulio priepuolių metu gali trumpam sustoti kvėpavimas. Kokliušas gali sukelti sunkias komplikacijas: plaučių uždegimą, vidurinės ausies uždegimą, dehidrataciją (skysčių netekimą) traukulius, smegenų pažeidimus, išvaržas, šonkaulių lūžius ar kvėpavimo sustojimo epizodus. Sunkiais atvejais liga gali baigtis mirtimi. Kiekvienais metais Europoje registruojami mirties nuo kokliušo atvejai, dažniausiai tarp kūdikių, kurie dar buvo per maži, kad būtų paskiepyti.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo kokliušo skiepijami 2, 4 ir 6 mėnesių kūdikiai, sustiprinančiomis vakcinos dozėmis – 18 mėnesių, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikai. Tiek persirgus, tiek pasiskiepijus nuo kokliušo susidaro neilgalaikis imunitetas, tad susirgti gali ir paaugliai bei suaugusieji – dažnai lengvesne forma, tačiau jie gali tapti infekcijos šaltiniu kūdikiams. Todėl suaugusiesiems rekomenduojama skiepus pakartoti kas 5–10 metų.
Siekiant apsaugoti pačius mažiausius, Lietuvoje nuo 2023 m. rekomenduojama nėščiųjų vakcinacija kokliušo komponentą turinčia vakcina. Taip naujagimiams perduodami apsauginiai antikūnai dar iki jiems pradedant skiepijimą. Skiepai atliekami pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijas, o dėl vakcinacijos nėštumo ar žindymo laikotarpiu rekomenduojama pasitarti su šeimos ar nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.
Skiepai – paprasta ir patikima apsauga
Skiepai yra vienintelė patikima priemonė, apsauganti nuo tymų ir kokliušo bei jų sunkių komplikacijų. Lietuvoje vaikai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, o praleidus skiepus sudaromas individualus skiepijimo planas.
NVSC specialistai ragina gyventojus:
- pasitikrinti savo ir vaikų skiepijimo statusą;
- nepraleisti pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių priklausančių skiepų;
- prieš keliones pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar pediatru dėl aktualumo pasiskiepyti nuo skiepais valdomų ligų.
Skiepai saugo ne tik paskiepytą žmogų, bet ir visą visuomenę.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
