Per sprogimą "Ukmergės gelžbetonyje" nukentėjęs darbininkas iš įmonės prisiteisė 130 tūkst. litų.
Apeliacinis teismas pirmadienį savo nutartimi patvirtino, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas priteisti šią neturtinę žalą nukentėjusiam yra teisėtas ir pagrįstas.
Sprogimas "Ukmergės gelžbetonyje" nugriaudėjo 2003 metų liepos 16-ąją. 3 darbuotojai žuvo, 4 buvo sunkiai sužeisti, 6 patyrė lengvesnius kūno sužalojimus. Sprogimas visiškai sugriovė putplasčio plokščių gamybos cechą.
23 metus "Ukmergės gelžbetonyje" dirbęs ukmergiškis K.D. per sprogimą darbovietėje apdegė 80-90 proc. kūno paviršiaus ir kvėpavimo takų.
Dėl patirto šoko ir kitų sutrikimų du mėnesius praleido Kauno medicinos universiteto klinikų reanimacijoje.
Po to daugiau kaip mėnesį gydėsi Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuje, kur jam buvo atliktos šešios plastinės operacijos.
Dėl įvykio pablogėjus širdies veiklai, jam buvo atlikta širdies operacija.
Nukentėjęs teismui skundėsi, kad po nudegimų liko randai, pažeista oda labai jautri ir skausminga, sutriko klausa, jis negali normaliai valdyti rankų, jam reikalinga nuolatinė kitų asmenų pagalba, vaistai.
Dėl šio įvykio ukmergiškis teigia tapęs neįgalus, neteko 100 proc. darbingumo, nors iki įvykio jis buvo sveikas.
Apeliacinio teismo apdegęs darbininkas prašė priteisti jam 300 tūkst. litų, tuo tarpu "Ukmergės gelžbetonis" prašė buvusio darbuotojo skundą atmesti ir neturtinę žalą sumažinti iki 10 tūkst. litų.
Teisėjai nė vieno prašymo nepatenkino ir neturtinės žalos atlyginimo byloje paliko galioti pernai paskelbtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą.
Nelaimės priežastis tyrę pareigūnai nustatė, kad sprogimas įvyko susikaupus sprogios koncentracijos pentano dujų ir oro mišiniui. Nugriaudėjusio sprogimo galingumas prilygo 12 kilogramų trotilo užtaisui.
Ekspertai nustatė, kad dujų mišinys susidarė, užsidegė ir sprogo, nes nebuvo laikomasi darbų saugos reikalavimų.
Įmonės cechas darbą pradėjo po sprogimo praėjus beveik pusantrų metų, 2004 metų spalį.
