• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka sako, kad inspekcija per pirmuosius du šių metų mėnesius jau sulaukė apie 60 skundų dėl Lietuvoje dirbančių užsieniečių, kurie aptarnavimo paslaugas teikė ne valstybine kalba.

Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkas Audrius Valotka sako, kad inspekcija per pirmuosius du šių metų mėnesius jau sulaukė apie 60 skundų dėl Lietuvoje dirbančių užsieniečių, kurie aptarnavimo paslaugas teikė ne valstybine kalba.

REKLAMA

„Apie 60 (skundų – BNS), kad nekalba lietuviškai, kad nebendrauja paslaugų teikėjai. Tai patys dažniausi skundai – skundžiasi dėl kurjerių, dėl pavežėjų, dėl masažuotojų, kirpėjų“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Valotka.

Pasak jo, inspekcijos pajėgumai spręsti problemą nėra dideli, tad svarbus ir visuomenės įsitraukimas.

REKLAMA
REKLAMA

„Nei viena tik kalbos inspekcija, nei savivaldybių kalbos tvarkytojai, jų mes turime 60 Lietuvoje, patys negalime kalbos padėties labai iš esmės pakeisti, jeigu mes neturėsime visuomenės ir kitų institucijų palaikymo. (...) Reikia demonstruoti savo nepasitenkinimą, reikia apie tą nepasitenkinimą pranešti paslaugos teikėjui“, – kalbėjo inspekcijos viršininkas.

REKLAMA

A. Valotkos teigimu, VKI sulaukusi gyventojų skundų kreipiasi į paslaugų teikėjus, kad pastarieji pateiktų darbuotojo valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą.

„Jei tai skundas dėl kirpėjo, mes kreipiamės į tą saloną, kad mums pateiktų duomenis ir pateikiame privalomąjį nurodymą per maždaug pusę metų mums atsiųsti Nacionalinės švietimo agentūros išduotą pažymėjimą, kad yra išlaikyta tokio ir tokio kalbos mokėjimo lygio (egzaminas – BNS). Tai dabar vyksta visi tie procesai“, – aiškino jis.

REKLAMA
REKLAMA

Skundų skaičius smarkiai išaugęs

BNS rašė, kad kiek anksčiau A. Valotka yra teigęs, jog šiemet skundų skaičius yra smarkiai išaugęs, nes paprastai per metus jų būna apie 40–50.

Kalbos inspekcija savo iniciatyva taiko pusmečio tolerancijos laikotarpį, kai pažeidėjų prašoma išmokti kalbą.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Vyriausybė nustatė naują – bazinį lietuvių kalbos mokėjimo lygį A1, kurį nuo šių metų turi atitikti aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujas bazinio lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas taikomas užsieniečiams, kurie parduoda prekes ar teikia paslaugas. Jis bus taikomas dvejus metus nuo jų gyvenamosios vietos deklaravimo Lietuvoje. Praėjus šiam laikotarpiui norintis dirbti užsienietis turėtų mokėti valstybinę kalbą mažiausiai A2 lygiu.

Pagal tvarkos aprašą, baziniu lygiu kalbą suprantantis žmogus privalo suprasti ir vartoti žinomus būtiniausius posakius bei pagrindines frazes, esant konkrečiam poreikiui, prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų, pavyzdžiui, kur gyvena, ką pažįsta, kokius daiktus turi, ir atsakyti į tokius pat klausimus.

REKLAMA

Taip pat tokio lygio žinias turintis žmogus turėtų sugebėti susikalbėti labai paprastai, jei tik pašnekovas kalba lėtai, aiškiai ir yra tam pasirengęs, be to – trumpai ir paprastai parašyti neoficialų raštelį, įrašyti asmens duomenis anketoje, pavyzdžiui, vardą, pavardę, pilietybę, adresą.

Migracijos departamento duomenimis, sausio mėnesį galiojantį leidimą gyventi turėjo 217 tūkst. užsieniečių.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų