Apie tai laidoje kalbėjo vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Kiek dabartinė situacija Lietuvoje yra pavojinga?
Kaip jūs vertinate diskusijas dėl biudžeto, dėl deficito? Kiek tai yra pavojinga? Ar valdžia čia įsismaginusi taškytis pinigais? Ar vis dėlto tas šventas tikslas, gynyba, ir susiurbia didžiąją dalį to deficito?
S. Malinauskas: Čia keletas dalykų, bet akivaizdu, kad jeigu tu nesilaikai Mastrichto kriterijaus, turi būti labai rimtas tam pagrindas. 3,8 proc. deficitas dar nėra kažkas, kas būtų labai tragiška. Europos Sąjungos vidurkis yra šiek tiek aukštesnis, bet kas yra įdomu, tai tendencija. Valstybės kontrolė praneša apie tai, kad kitais metais dar didesnis deficitas gali būti – 4,6 proc.
Ir kas dar yra įdomu, pavyzdžiui, Prezidentūros pareiškimas, kad 2029 metais jau reikėtų grįžti prie fiskalinės drausmės. Kas nesupranta, labai paprastai: dabar mes dvejus metus išlaidaujame, išlaidaujame ir ateina rinkimai. Mes viską sukeliame. Pensijų, pavyzdžiui, augimas – 11 proc.
Mes kiek kartų kalbėjome apie tai, kad pensininkai negali būti tas perkamas rinkėjų ratas, kad negali būti štai tokio paslėpto kyšininkavimo: aš tau prieš rinkimus pakelsiu pensiją. Tam buvo indeksavimas sugalvotas, tam įstatymas priimtas, ir vis tiek mes matome, kad einame lygiai tuo pačiu keliu.
Tai dabar atsakymas labai paprastas. Vėlgi, gynybai išleidžiami pinigai ne tiktai turi būti išleidžiami, nes klausimas, kaip išleisti daug pinigų, yra labai paprastas. Klausimas, ką tu už tai įsigijai, kiek stiprėja tavo gynybiniai pajėgumai ir panašiai.
Jeigu reikėtų žiūrėti į finansų valdymą, aš sakyčiau, kad čia yra visiškas šios Vyriausybės Achilo kulnas. Greičiausiai dėl to buvo atsivestas Taurimas Valys, ir dabar mes matome rezultatus.
Kodėl finansų ministru pasirinktas Taurimas Valys?
Atsivestas dėl ko? Dėl to, kad jis pasirašys viskam, ką pasakys aukštesnė valdžia, ar kaip?
S. Malinauskas: Dėl to, kad absoliučiai tai yra Mindaugo Sinkevičiaus sprendimai. Taurimas Valys yra absoliučiai nesavarankiška figūra. Jis, mano galva, bus nurašytas. Ant jo turbūt bus sukarti šunys, bet čia labai svarbu suprasti, kad tai yra Mindaugo Sinkevičiaus pasirinkimas. Ir Mindaugas Sinkevičius visiškai atsako už Vyriausybę.
Finansų ministrai dar yra vadinami vicepremjerais. Tai šiuo atveju yra žmogus, kuris klusniai vykdo tai, ką jam sako partijos pirmininkas ir Vyriausybės vadovas. Ir ką teisingai paminėjo Stasys, tai, žinote, jeigu tu, pavyzdžiui, dirbi pavežėju ir dirbi labai pavojingame rajone, tai tu tikrai turi rasti galimybę įsigyti savigynai ginklą, bet pirmiausia tau reikia pasirūpinti degalais ir kad automobilis važiuotų. Visa kita – antraeilės išlaidos.
Kai tu pradedi sakyti, kad reikėtų dar ir pavalgyti kiekvieną kartą prabangiame restorane, reikėtų dar galbūt kažkam didesnes nuolaidas padaryti, reikėtų galbūt dar kokį geresnį rūbelį įsigyti, tu iš tikrųjų didini savo išlaidas. Mes matome, kad auga skolos aptarnavimas.
Ir kas, mano galva, apie ką gal mažiau užsimenama, tai mes kalbame apie saugumo klausimus, bet iš tikrųjų pažiūrėkite, apie ką kalba Vakaruose. Tikrai gali būti, nes mes esame labai dideliame ekonomikos pakilime, ir pažiūrėkite, kaip atrodo kainos, kaip atrodo akcijų indeksai ir taip toliau, kad neišvengiamai anksčiau ar vėliau ateis didesnė ar mažesnė krizė.
Tai krizei reikia ruoštis. Jeigu tu gyveni, sakykime, dabar, kol dar yra pakankamai neblogas laikmetis, į skolą, tu ją didini, tai paskui tau gali būti labai sudėtinga. Ir aš žiūriu vėl į tą patį ciklą. Mes jau taip turime, kad socialdemokratai visą laiką pakliūna į tą šventę, kai atidaromos biudžeto skrynios ir tu gali dosniai padalinti ar pasižiūrėti į „Sodros“ rezervą ir panašiai.
Tada ateina konservatoriai ir jiems reikia susitvarkyti su problemomis. Pabandykite įsivaizduoti, jeigu yra sakoma, kad mes iki 4,6 proc. padidiname biudžeto deficitą, o paskui mums reikia grįžti prie Mastrichto kriterijaus – iki 3 proc. Tai reiškia, kad iš esmės turėtų ateiti Vyriausybė ir tiesiog karpyti išlaidas.
O kam tai norėtųsi daryti? Kas, pavyzdžiui, ryžtųsi sakyti: „Mes mažinsime mokytojams algas arba mes įšaldysime pensijų augimą“ ir panašiai? Tai čia yra populizmas. Vienintelis dalykas, ką tikrai pateisinu, tai yra būtent mūsų saugumo klausimai, nes visa kita yra antraeiliai dalykai.
Bet, pavyzdžiui, sakykime, toks pensijų kėlimas. Aš nežinau, ar pensininkai dėl to labai dėkingi. Gaus šiek tiek didesnes pensijas, bet pažiūrėkite, kaip seksis jūsų vaikams. Atlyginimai, prognozuojama, kad apie 7 proc. kils, infliacija – ten 3,3 proc.
Tai reiškia, kad pensininkai gauna šiek tiek daugiau, bet skolas išsimokėti už būstą sudėtingiau, paskolas pasiimti sudėtingiau, kažką pirkti arba išvažiuoti atostogauti sudėtingiau. Disproporcija. Ir, aišku, aš suprantu politikus, kodėl jie tai daro. Pavyzdžiui, iš kur atsirado tas šeimos paketas, bet tikrai ne laikas tai daryti.
Mūsų klausytojas replikuoja, sako: „Jūs esate neteisus dėl šeimų. Demografija yra esmė ir vėluojame čia.“ Į tą jūsų mintį, kad galbūt ne laikas dabar tą šeimos paketą dėti ant stalo.
S. Malinauskas: Ta prasme, tai yra išlaidos, tai yra saldainiai. Arba, jeigu norite, tai yra geras jautienos kepsnys. Visą laiką yra laikas labai gerai maitintis. Bet klausimas dabar, jeigu mes didiname išlaidas gynybai ir jeigu mes tuo pat metu kalbame apie vis didėjantį fiskalinį deficitą, ir tuo pat metu mes dedame ant stalo didesnes pensijas ir vaikų paketą, tai čia yra kas?
Irgi tenka girdėti iš tikrųjų tikrai didelio nepasitenkinimo juo. Ir žmonės, dirbę su socialdemokratais, demokratais, valstiečiais, net viešai labai griežtai pareiškia apie tai, kad nesitaikstys su tokiu ministro elgesiu. Kas labai keista, tai aš pirmą kartą matau tiek daug asmeniškumo. Nes jeigu anksčiau finansų ministrai buvo tokie stipriai išlaikyti, jie pasakydavo „ne“ ir taip toliau.
Apskritai finansų ministras yra labai specifinis ministras. Mes čia kalbame, Stasys tikrai tą temą geriau išmano negu aš. Yra daug skaičių, tu gali kažkur suklysti ir taip toliau. Labai sudėtinga biudžeto sandara, įstatymai ir taip toliau. Juos reikia išmanyti. Ir kai ateina žmogus, kuris akivaizdžiai neturi kompetencijų, o, pavyzdžiui, į Algirdo Butkevičiaus, demokratų atstovo, buvusio premjero, klausimą atsako: „Šaudė tu šaudė.“
Įsivaizduokite, čia atrodo klausimas gana paprastas. Kaip kokioje mokykloje, kai dvejetukininką tu iškvieti atsakinėti ir jis, vietoj to, kad atsakytų, kada Žalgirio mūšis, kadangi nežino, sako: „Mokytoja, pasižiūrėkite, kokia jūsų šukuosena.“ Aš nežinau, kaip, pavyzdžiui, Butkevičiaus anglų kalbos žinios, nesvarbu, geros jos ar blogos.
Tai šitie visi dalykai tikrai kaupiasi. Tai matosi. Ir ką aš bandau pasakyti, socialdemokratai ir bendrai visa valdančioji koalicija aiškiai daro statymą ant to, kad bus pamiršti visi skandalai, jeigu laikinai bus geriau. Tas pats statymas, prisiminkite Blinkevičiūtės, kaip ministrės, ministravimo laikus, tas pats statymas buvo daromas ir tada.
Bet ar tai suveiks? Tada nesuveikė. Aš labai stipriai galvoju, kad ir dabar nesuveiks. Ypač jeigu mes turime aibę pažadų. Pavyzdžiui, mes čia dabar kalbame apie rekordines arba labai aukštas energetikos kainas. Buvo kalbėta, kad Vyriausybė turi planą ir Valys pristatys, kaip dyzelino kainų augimo planą pateiks ir taip toliau. Iš esmės nieko neatsitiko.
Tai kalbėti galima daug ir planuoti galima labai daug. Klausimas, kieno sąskaita ir ką mes paskui darysime, kai tų išlaidų kamuolys bus toks didelis, kad neatitiks elementariai mūsų pajamų. Čia yra esmė.
Pajamų auginimas, investicijas gali daryti, bet visada tu pirmiausia, jeigu esi pavežėjas, investuoji į savo automobilį, kad jis gerai važiuotų ir kad jis būtų patikimas. Visa kita – antraeiliai dalykai. O dabar mes matome, kad tikrai nebūtinai perspektyva yra labai šviesi, o išlaidų yra labai daug ir saugumo situacija irgi yra neaiški.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
