Vakar Lietuvos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovai priminė senosios Vyriausybės pažadus ir pagrasino: jei naujoji valdžia karpys švietimui skirtus pinigus, išsisukinėdama frazėmis „atleiskite, ekonominė krizė“, bus blogai.
„Konferencija nebūtų įvykusi, jei rinkimus laimėjusių partijų vadovai nebūtų pradėję kalbėti, kad reikės 2,5 mlrd. litų valstybės deficitui likviduoti, – aiškino Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas baimindamasis, kad biudžeto skylės bus lopomos švietimo darbuotojų sąskaita. – Apetitas nuolatos augo ir buvo pranešta, kad dabar reikėtų 4,2 mlrd. litų. Iš karto prisiminėme 2000-uosius“, rašo „Respublika“.
Nepatinka būti smaugiamiems
A. Bružas teigė, kad prieš aštuonerius metus, diržų veržimosi laikotarpiu, švietimo darbuotojams buvo pasiūlyta 5 proc. sumažinti atlyginimą.
„Šiais metais po pirmojo rinkimų turo dalis kandidatų pradėjo šnekėti apie tai, kad finansus reikėtų mažinti 5-10 proc., – apgailestavo A. Bružas. – Negalime neužbėgti už akių, ypač po įvykdytų sėkmingų streikų. Šiais metais jų pagalba pasiekėme 45,4 proc. atlyginimo pakėlimą“.
Švietimo darbuotojų atstovas pabrėžė, kad dabartinės algos jų kol kas dar netenkina, nes jos neatitinka mokytojų svarbos visuomenėje.
Pasak Lietuvos krikščioniškosios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Rimos Šileikienės, Lietuvos pedagogų padėtis yra gąsdinanti.
„Jeigu vyksta kokia nors permaina, visi griebiasi diržų veržimosi taktikos, – konstatavo R. Šileikienė. – Labiausiai tuos diržus užsmaugia mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams“.
Reikia progreso, o ne „permainų“
R. Šileikienė patikslino, kad šiuo metu streikai nėra nutraukti – jie laikinai sustabdyti. „Jei matysime, kad biudžeto skyles bandys lopyti mūsų sąskaita, ieškosime išeičių, kad tai nesikartotų“, – kalbėjo švietimo darbuotojų atstovė.
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja Ingrida Pagrandienė vylėsi, kad po naujo švietimo ir mokslo ministro paskyrimo bus permąstyta visa švietimo sistema. „Negalima vienais metais prioritetu laikyti pradinukų ugdymą, kitais – aukštąjį mokslą, – kalbėjo I. Pagrandienė. – Visos grandys yra vienodai svarbios. Svarbu – egzaminų pertvarkos“.
A. Bružas piktinosi ir dėl to, kaip valdžia kalba apie mokytojo profesijos prestižą: „Jeigu politikai savo programose nemato jėgų, kurios padėjo jiems pagrindą po kojomis, sukurdamos milijardines lėšas, teks greitu laiku pamatyti“.
Vakar švietimo profesinių sąjungų atstovai pareiškė ir reikalavimus būsimam švietimo ir mokslo ministrui.
„Norime, kad ministras būtų ryžtingas, bet nenorime, jog jis nuolat kartotų, esą yra daromos permainos, – sakė A. Bružas. – Vien tik „permainos“ nėra progresas“.
Mantas Stankevičius
