aleksas bružas

Pedagogai sako galintys palūkėti su streikais, tačiau neatsisako tikslo stabdyti švietimo reformų, nes šios esą tiek įsibėgėjo, kad naikinamos mokyklos. Šį šeštadienį sostinėje vykusiame trečiajame per šalies nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos mokytojų suvažiavime karčią tiesą švietimo reformos rengėjams išsakė ir Panevėžio pedagogai. Suvažiavime priimtos kelios rezoliucijos bus įteiktos šalies Vyriausybei, Seimui, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijoms.

Pertvarkas mokyklose planuojanti Švietimo ir mokslo ministerija pedagogų nesiklauso, "Balsas.lt savaitę" tikino pedagogų atstovas. Kita pusė nerūpi Ydinga ir tobulėti neskatinanti mokyklų direktorių skyrimo tvarka, įstatymiškai neapibrėžta mokinių ir jų tėvų atsakomybė. Šie ir kiti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) rūpintys klausimai Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkų nelabai domina. Tuo tvirtai įsitikinęs LŠDPS pirmininkas Aleksas Bružas.

Švietimo darbuotojų profsąjungos lyderis Aleksas Bružas teigia daug besitikįs iš naujos politinės jėgos, kuriai vadovaus buvęs premjeras Gediminas Vagnorius. Pasak A. Bružo, į G. Vagnorių, prisimindamas ir ankstesnę jo politiką, jis daug vilčių deda „kaip profsąjungietis ir švietimietis“. Šiai politinei jėgai jis pabrėžė kol kas nematąs rimtų alternatyvų.

Pedagogų profsąjungos siekia nutarimo dėl konkrečių kriterijų, kokiai ekonominei situacijai esant turėtų būti atnaujinta jų atlyginimų kėlimo programa. Apie tai po susitikimo su Seimo Pirmininke Irena Degutiene pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Aleksas Bružas. LŠDPS vadovo teigimu, turėtų būti patvirtinta, kokiam bendrojo vidaus produkto lygiui, biudžeto deficitui esant atlyginimai pedagogams vėl bus keliami.

Nepriklausomomis save vadinančios šešios profesinės sąjungos sako nepasirašysiančios jokios juridinės galios neturinčio Nacionalinio susitarimo, esą Vyriausybė juo tik siekia atsakomybę už priimamus sprendimus perkelti ant darbuotojų atstovų pečių, ir reikalauja Nacionalinės kolektyvinės sutarties.

Premjeras Andrius Kubilius teigia esąs įsitikinęs, kad Nacionalinio susitarimo, kurį ketinama patvirtinti jau kitą savaitę, rengimas buvo tinkama dialogo su socialiniais partneriais forma, o protestą surengusiems ir dar protesto akcijomis grasinantiems mokytojams primena, kad jiems atlyginimų fondas kerpamas mažiau nei daugeliui. "Darbo užmokesčio fondus valstybės tarnyboje, daugeliui kitų institucijų mažiname 10 proc., tuo tarpu pedagogams - tik 5 proc.

Pas Premjerą Andrių Kubilių pakviesti piketą trečiadienį surengusių mokytojų lyderiai po susitikimo teigė, kad tarpusavio supratimas rastas nebuvo. Pedagogai grasina masiniais streikais, jeigu su Vyriausybe ir toliau nepavyks užmegzti efektyvaus dialogo. Tuo tarpu A. Kubilius teigia, kad mokytojams atlyginimai ir taip mažinami mažiau nei kitų sričių darbuotojams, o pedagogų profsąjungos pirmiausia turi pačios susitarti tarpusavyje.

Naujuosius mokslo metus mokytojai pradėjo nežinodami, kiek mažės jų darbo užmokestis, tad rugsėjį planuoja surengti kelis įspėjamuosius piketus. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas BRUŽAS teigia, kad labiausiai mokytojus erzina valdžios nenoras derėtis bei laikytis prisiimtų susitarimų. - Mokslo metų išvakarėse nusprendėte vėl pradėti masines viešas akcijas prieš Vyriausybės vykdomą politiką.

Aleksas Bružas nuo trečiadienio turėjęs laikinai perleisti Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko kėdę pavaduotojui Eugenijui Jesinui, persigalvojo ir iš pareigų nesitraukia. Pasak E.Jesino, A.Bružas atsiėmė anksčiau pateiktą prašymą ir lieka poste. Naują vadovą numatoma rinkti profsąjungos suvažiavime, kuris turėtų būti rengiamas po trejų metų. A.Bružas BNS nekomentavo turėtų motyvų trauktis iš pareigų - tik patikino, kad toliau eina pareigas.