„Matyt, Seimo nariai dirbo Seime ir pamatė konkrečios savivaldybės problemas, kurias pasiryžę spręsti. Sudėtinga pasakyti. Yra Seimo narių, kurie kilę nuo tų kraštų, bet yra ir tokių, kurie pasirenka visai kitas savivaldybes“, – svarstė L. Matjošaitytė.
Dėl sostinės mero posto ketina varžytis parlamentarai konservatorius Dainius Kreivys, „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, ekonomikos ministras, „valstietis“ Virginijus Sinkevičius bei Lietuvos centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis, kuris dalyvaus ir prezidento rinkimuose. Jis teigia, kad yra priverstas dalyvauti visuose rinkimuose ir dėl matomumo, o savo galimybes vertina gerai.
„O kokie gali būti kiti variantai žmogui, kuris į trečius rinkimus eina imdamas greituosius kreditus? Sistema sugalvota ir naudinga tik septynioms partijoms. Aš esu priverstas dalyvauti visuose rinkimuose ir dėl šitos priežasties. Šįkart nereikėjo, bet praėjusį kartą ėmiau (kreditą – BNS)“, – BNS sakė N. Puteikis.
„Rinkimai vieni kitiems neprieštarauja. Savo galimybes vertinu gerai, kodėl turėčiau savimi nepasitikėt?“ – pridūrė jis.
Klaipėdos miesto vadovo kėdės sieks Seimo nariai konservatorė Agnė Bilotaitė ir liberalas Simonas Gentvilas, buvęs žemės ūkio ministras, „valstietis“ Bronius Markauskas iškeltas kandidatu į merus Klaipėdos rajone.
„Valstietis“ Valerijus Simulikas su komitetu „Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“ sieks Šiaulių miesto mero posto, Povilas Urbšys su komitetu „Kurkime jaukų miestą KARTU“ – Panevėžio, „valstietis“ Kęstutis Mažeika – Marijampolės vadovo kėdės.
Liberalas Ričardas Juška dalyvaus Jurbarko rajono mero rinkimuose, jo kolega Vitalijus Gailius – Joniškio rajono vadovo.
„Esu joniškietis ir labai myliu savo kraštą. Čia ne lozungai, bet tiesa. Man labai artimas mano kraštas. Rinkimai parodys, ar turiu vietinių palaikymą“, – BNS teigė V. Gailius.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis kandidatuoja į Švenčionių rajono merus, jo kolega Trakuose gimęs, augęs ir dabar ten gyvenantis Jaroslavas Narkevičius sieks Trakų rajono mero kėdės.
„Žiūrėsiu, koks bus žmonių pasirinkimas. Jeigu jie pasitikės, tai, žinoma, liksiu dirbti Trakų rajono meru. Galvojau, kad reikia nesiblaškyti“, – BNS tvirtino J. Narkevičius.
„Mero darbas labiau susijęs su praktiniais reikalais, Seime labiau – su įstatymine tvarka. Pobūdis šiek tiek kitoks, bet tas praktinis darbas man visada buvo artimas“, – pridūrė jis.
Pasak politologės Jūratės Novagrockienės, daugumai parlamentarų dalyvavimas merų rinkimuose gali būti tam tikra reklama, kai norima išlaikyti savo politines pozicijas, matomumą bei tolesnę politinės karjeros perspektyvą.
„Tai yra noras sustiprinti tiek asmenines, tiek tos jėgos, kuri stovi už nugaros, pozicijas. Tai yra didelė galimybė, nes meras yra matomas, o eilinis Seimo narys nėra matomas“, – BNS sakė politologė.
„Žiūrint iš rinkėjo pusės, galbūt rinkėjas labiau rinksis tą, kurį jis labiau pažįsta vietoje, negu tą, kuris buvo Seimo narys. Seimo nariai pas mus neturi tokio didelio autoriteto ir pagarbos, bet vienaip ar kitaip yra pripažįstami kaip žinomi žmonės“, – pridūrė ji.
Dešimt mero postų siekiančių Seimo narių išrinkti vienmandatėse apygardose, todėl jiems laimėjus merų rinkimus, tektų organizuoti naujus rinkimus į į parlamentą.
Keturi merų postų siekiantys parlamentarai į Seimą išrinkti pagal savo partijų sąrašus, todėl jiems laimėjus merų rinkimus, jų vietą Seime užimtų „už brūkšnio“ jų partijų sąraše likęs asmuo.
Per 2015 metais vykusius savivaldos ir pirmuosius tiesioginius merų rinkimus vadovauti miestams ir rajonams siekė 17 Seimo narių, tarp jų buvo ir šiemet merų postų siekiantys A. Bilotaitė, V. Simulikas, N. Puteikis ir Z. Jedinskis.
Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks kovo 3 dieną.
