Dešinieji visada rėmė Lietuvos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES), bet dabar, kai jau daugiau nei penkerius metus gyvename Europos tautų šeimoje, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kai kurie atstovai pabrėžia: "Europa mums savo sąlygų nediktuos."
Daugiausia TS-LKD frakcijos narių balsais Seimas ne tik priėmė Europos Parlamento (EP) pasipiktinimą sukėlusį Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą, bet ir paragino Vyriausybę, kad ši apskųstų EP politinę deklaraciją šiuo klausimu Europos Bendrijų Teisingumo Teismui (EBTT). Apie šių sprendimų aplinkybes ir Lietuvos "vertybinius karus" su ES "Lietuvos žinios" kalbino TS-LKD prezidiumo narį parlamentarą Paulių SAUDARGĄ.
Seimas parodė turįs stuburą
- Seimas paragino pateikti ieškinį EBTT dėl EP rezoliucijos, kuria neigiamai vertinamas Seimo šią vasarą priimtas įstatymas. Kam to reikėjo? Kokia šio žingsnio prasmė?
- Jo prasmė - parodyti, kad Lietuvos nacionaliniam parlamentui vertybės yra tokios svarbios, jog kartais galima nusižengti grakščiai diplomatijai. Seimo pasirinktas kelias - gana radikalus. Nelabai aišku, kas atsitiktų, jei EBTT nepriimtų mums palankaus sprendimo. Ar mes patys sau neišsikasame duobės?
Galbūt šis Seimo žingsnis nėra labai grakštus, bet žvelgiant vertybiniu aspektu jis prasmingas. Jį žengdami parodome Seimo stuburą. Taip pat parodome, kad Europa, apie kurią kai kas sako, jog vertybės joje - išplautos, nediktuos mums savo sąlygų.
Manau, savo vertybines nuostatas turėsime įtvirtinti kitokiais, galbūt diplomatiškesniais būdais. Reikės taisyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą. Problema, apie kurią kalbame, sena kaip pasaulis: krikščioniškas ir liberalus požiūriai tarpusavyje kovoja jau ne vieną tūkstantmetį.
- Teismas Lietuvos pretenzijas veikiausiai atmes jų nė nesvarstęs. Jei taip atsitiktų, kokias konkrečias vertybes bus apgynusi, galima sakyti, niekinė Seimo rezoliucija?
- Ta rezoliucija - tiesiog politinė deklaracija. Ją priėmęs Seimas galbūt negalvojo apie pasekmes. Išreiškėme savo principinę poziciją, nors ir suvokėme, kad žengiant pasirinktu keliu konstruktyvaus sprendimo priimti nepavyks.
- Ar išmintinga yra ginti "principinę poziciją" negalvojant apie pasekmes?
- Jei tikslas - ne įrodyti ką nors teisiškai, o parodyti savo poziciją, tada išmintinga. Realybė tokia, kad minėtas įstatymas priimtas, ir dabar turėtume jį taisyti atsižvelgdami į konstruktyvias pastabas.
- Kaip apibrėžtumėte to įstatymo tikslą?
- Įstatymu norėta užtikrinti, kad nepilnamečių nepasiektų priešiškos mūsų kultūrai vertybės. Kad nesubrendusiai asmenybei nebūtų brukama ir propaguojama tai, ką galima vadinti antivertybėmis: smurtas, seksualiniai dalykai - tai, kas gali sužaloti jauną, besivystančią asmenybę. Pagrindinis tikslas buvo toks.
Pasikartosiu, galbūt to tikslo siekta nelabai grakščiai: kai kurių įstatymo formuluočių, sukėlusių daug diskusijų, buvo galima išvengti. Tarp jų - ir formuluočių, susijusių su įvairiais fantastiniais dalykais, paranormaliais reiškiniais. Tačiau pagrindinis "kabliukas" buvo ne tai. Labiausiai užkliuvo tai, kas susiję su seksualinėmis mažumomis. Šiuo pagrindu ir kilo problemų.
Lietuva turi įtakos Europai?
- Kodėl, Jūsų manymu, EP užkliuvo tik seksualinių mažumų reikalai?
- Matyt, Europoje tos vertybės, pridengtos tolerancijos bei kitomis sąvokomis, laimėjo tam tikrus karus.
- Bet juk ir norėjome būtent į tokią Europą - su vertybėmis ir jas įtvirtinančiomis konvencijomis.
- Europa yra dinamiška. Rodydami savo poziciją mes galbūt galime daryti Europai įtaką, ją keisti, atnaujinti tam tikras diskusijas.
- Ar tikrai geriausias būdas keisti Europą - minėtasis keistas įstatymas ir niekinė Seimo rezoliucija?
- Tam tikru požiūriu - tai mūsų derybinių pozicijų išraiška. Minėtas įstatymas tikrai buvo reikalingas. Galėjome Seime geriau padirbėti ir nugludinti įstatymo formuluotes, tačiau padėtis buvo nepalanki: tvyrojo įtampa tarp opozicijos ir pozicijos, trūko tarimosi įvairiais klausimais. Todėl nebuvo atsižvelgta ir į opozicijos pareikštą kritiką, kuri galėjo būti pagrįsta. Priimtas tobulintinas įstatymo variantas.
- Tai kur čia ta mūsų įtaka Europai?
- Mažai tautai sunku konkuruoti su didelėmis Europos tautomis, tačiau ji gali daryti įtaką per demokratinį europinės tautų bendruomenės gyvenimą. Kartais giminingos didžiųjų Europos valstybių partijos dairosi į mažesnių valstybių giminingas partijas ir tikisi aiškesnės, grynesnės, galbūt net radikalesnės pozicijos tam tikrais klausimais.
Kalbant apie Lisabonos sutartį ir tolesnę ES raidą kyla klausimas: kur nueisime? Ar nekuriame dar vieno monstro, panašaus į SSRS? Gal nacionalinės valstybės, nacionalinio parlamento vaidmuo pernelyg sumažės? Ar nepradės visko valdyti Briuselis?
Šiuo požiūriu svarbus yra politinių partijų vaidmuo, kuris Lietuvoje, deja, labai nuvertintas. Europos niekada nevaldys viena partija. Todėl negalime kaltinti ES tuo, kad ji esą tampa panaši į SSRS. Lietuvoje per menkai įvertinamos galimybės daryti įtaką Europos politikai per tradicines partijas. Europos liaudies partija, kurios narė yra TS-LKD, kaip tik siekia didinti nacionalinių parlamentų vaidmenį.
"Filosofinis" skirtumas
- ES grindžiama žmogaus teisių vertybine pirmenybe. Lietuvoje veikiantis Žmogaus teisių stebėjimo institutas perspėjo: "Seimui priėmus šį rezoliucijos projektą, tarptautinei bendruomenei toliau būtų demonstruojamas mūsų valstybės nebrandumas bei daroma žala Lietuvos, kaip demokratinės ir žmogaus teises gerbiančios valstybės, įvaizdžiui bei reputacijai." Kaip vertinate šią poziciją?
- Manau, kad Žmogaus teisių stebėjimo instituto nuomonė yra pavyzdys, kaip liberalioji stovykla naudoja ginklus krikščioniškų ir liberalių vertybių dvikovoje. Krikščioniškoms vertybinėms deklaracijoms visada priešpriešinama tolerancija ir žodžio laisvė. Šiomis dviem sąvokomis visada manipuliuojama, kai tik mėginama įtvirtinti vertybines nuostatas. Taigi - nieko nuostabaus.
- Žmogaus teisių stebėjimo instituto nuomonė sutampa su EP nuomone. Ar EP Jūs taip pat laikote liberalizmo stovykla, manipuliuojančia sąvokomis?
- Žinant tam tikrus EP rezoliucijos svarstymo niuansus reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Europos liaudies partijos frakcija EP palaikė Lietuvos poziciją. Tad negalime viso EP laikyti liberalių vertybių stovykla. Tačiau tą mūšį, apie kurį kalbame, mes pralaimėjome. Tai akivaizdu.
- Seimo rezoliucija skamba kaip pasipiktinimas dėl kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus. Nejaugi EP, Seimo narių požiūriu, neturi teisės išreikšti savo nuomonės dėl žmogaus teisių Lietuvoje?
- Manau, kad ir Seimas, ir EP turi teisę išreikšti savo politinę poziciją šiuo klausimu.
- Tačiau Seimo nariai dėl EP išreikštos pozicijos užsigeidė kreipimosi į teismą. Taigi Seimas nepripažįsta EP teisės turėti savo nuomonę?
- Grįžtame prie klausimo, ar tą rezoliuciją apskritai buvo verta priimti. Manau, kad ji turi prasmę kaip valios ir stuburo demonstravimas, bet nėra efektyvi. Tačiau svarstant minėto įstatymo pataisas ji nebus naudinga.
- Vis dėlto Seimui priėmus rezoliuciją Lietuva Europai tarsi atsakė: "Ne jūsų reikalas."
- Taip, žmogaus teisių požiūriu mes, kaip ES nariai, esame įsipareigoję paisyti tam tikrų dalykų. Tačiau gali būti filosofinis skirtumas, kaip žmogaus teises įsivaizduojame mes ir kaip jas įsivaizduoja kita valstybė arba EP. Negalime tikėtis, kad mūsų nuomonės sutaps visais klausimais.
Daug išvadų nedarytų
- Tą patį Europai sako Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas: "Jūs žmogaus teises ir demokratiją suvokiate vienaip, o mes - kitaip." Tampame panašūs į savo Rytų kaimynus?
- Tikrai nematau panašumo nei su Rusija, nei su Baltarusija. Jos nėra ES narės, nėra prisiėmusios atitinkamų įsipareigojimų, o tai, kas vyksta tose šalyse, nelygintina su Lietuvos valstybės gyvenimu. Ir jų reakcija į pastabas dėl žmogaus teisių būna dažna, o mūsų reakcija - precedentas. Ji kaip kibirkštėlė apsnūdusiai Europai susivokti.
- Kodėl Lietuva neprisijungia prie ES pagrindinių teisių chartijos septintojo protokolo dėl šios chartijos taikymo Lenkijai ir Jungtinei Karalystei? Juk taip Lietuva galėtų įtvirtinti savo nacionalinės teisės viršenybę kaip tik tokiais atvejais, kaip minėto įstatymo kritika, dėl kurios dabar veltui laužomos ietys.
- Nesu atsakingas už Lietuvos užsienio politiką. Bet manau, kad dėl svarstomo precedento darome per daug išvadų. Lietuvoje matyti vertybių nuosmukis, žiniasklaidos nebrandumas, todėl minėtas įstatymas sukėlė ažiotažą. Galbūt jis buvo priimtas greičiau, nei būta poreikio tai daryti. Galbūt jis surašytas negrakščiai, ir tai sukėlė problemų. Bet dėl vieno precedento nedaryčiau daug išvadų.
Vladimiras LAUČIUS
