kodėl lietuva

Prezidentei prabilus, kad Lietuva turi aiškiai pasakyti tarptautinei bendruomenei, ar buvo jos teritorijoje slaptas CŽV kalėjimas, jo suskato ieškoti ne tik Seimo nariai, bet ir žiniasklaida. Pasak vienos iš televizijų, jis galėjo būti šalia Nemenčinės.

Šiandien 77-ąjį gimtadienį švenčiantis prezidentas, ekspremjeras Algirdas Brazauskas atsargiai pasidžiaugia: klastinga liga atleido gniaužtus. Niūriau prezidentas kalba ne apie savo, bet apie valstybės padėtį. "Kalbos apie pasiektą dugną - tik fikcija, skirta žmonėms nuraminti", - tvirtina jis. Vakar, lankantis prezidento A.Brazausko namuose Turniškėse, šeimininkas pats pasitinka ant slenksčio. Atrodo kur kas žvalesnis nei vasaros pradžioje - ypač sunkiai išgyventu laikotarpiu.

Didžiausią padidinto pridėtinės vertės mokesčio naudą nusirėžė ne valstybė, o turgaus prekeiviai. Kovo mėn. pietinių Lietuvos rajonų prekybos centruose mėsos pardavimas sumažėjo trečdaliu. Tuo tarpu turgaus prekeivių šiemet šalyje padaugėjo beveik 30 proc. Specialistai mano, kad būtent nelegalios lenkiškos mėsos perpardavinėtojai labiausiai laimėjo dėl panaikinto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šviežiai atšaldytai mėsai. Nuo Naujųjų metų šis mokestis išaugo nuo 5 iki 19 proc.

Ūkio ministras Dainius Kreivys, nepaisydamas augančios bedarbių armijos ir įmonių bankrotų, atkakliai tvirtina, kad šalies verslo skatinimo planas veikia ir pateisina lūkesčius. Dar vasario mėnesį pareiškęs, kad Vyriausybės parengtas ekonomikos skatinimo planas yra "vienintelis toks tarp Europos Sąjungos (ES) šalių", ūkio ministras D.Kreivys tikina, jog Lietuva vis dar gali juo didžiuotis.

Finansų ministras Algirdas Šemeta tikina užjaučiąs nuo krizės nukentėjusius šalies piliečius, tačiau toliau laikosi nuomonės, kad kitų valstybių taikomos vartojimą skatinančios priemonės pablogintų Lietuvos padėtį. Vyriausybė neslepia: dėl nesurenkamų biudžeto pajamų visiems teks dar labiau veržtis diržus. Pozicijos nekeičia net atsargios Briuselio rekomendacijos.

Tai ne fantazija. Tai tikra istorija. Senutei, gyvenančiai viename Lazdijų rajono kaime, komunalininkai atvežė šiukšlių konteinerį. Deja, jie pamiršo nors kartą išvežti šiukšles, bet, aišku, nepamiršo atsiųsti daugiau nei šimto litų sąskaitos. Senutė nuėjo pasiaiškinti, už ką jai reikia mokėti. Valdininkai atsakė, kad kuo greičiau susimokėtų, nes tokia tvarka, įvesta rinkliava. O jei pavėluos susimokėti, ateis antstoliai, tad ir jiems dar reikės sumokėti.

Vyriausybė, sulaukusi priekaištų lavinos, jau taiso Antikrizinį planą. Premjeras Andrius Kubilius, vakar dalyvavęs Baltijos televizijos ir „Lietuvos žinių“ laidoje „Svarbus pokalbis“, tikina, kad ministrų kabinetas sutinka tartis, tačiau nežada daryti nuolaidų. „Tai nėra nuolaidos - tai mūsų pačių įsipareigojimas ištaisyti klaidas. Nereikia įsivaizduoti, kad klaidos taisomos tik tada, kai kas nors ateina ir pareikalauja“, - pareiškė premjeras A.Kubilius.

Praėjusią savaitę paskelbtoje 2008 m. pagrindinių mokslo, technologijų ir konkurencingumo rodiklių ataskaitoje pirmą kartą apžvelgta, kokia pažanga padaryta 2000–2006 m. ES investuojant į mokslinius tyrimus ir kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę. Ataskaitos duomenimis, Europoje dirbančių mokslininkų skaičius didėja, o sąlygos užsienio mokslininkams ir privačioms JAV investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP) ES tampa vis palankesnės.

Yra įprasta Lietuvą vertinti kaip „vėluojančią Estiją“, tačiau kodėl visiškai ignoruojama kita pokomunistinio regiono „sėkmės istorija“ - Slovėnijos pavyzdys? Kodėl mes kenčiame? Šiuolaikinio mokslo instrumentai sudaro galimybę vis giliau pažvelgti į lietuvio širdį. Ir į narvą, kurioje ta širdis įsprausta. Ypač dėl to, kad turime tokių mokslininkų kaip Zenonas Norkus, pastarajame „Politologijos“ (2008 m. Nr.