Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
„Piramidinė slėptuvė. Pagaliai, karkasas sukaltas. Ir karkasas apdengiamas šakomis“, – aiškino Tomas Čepauskas, Valstybinių miškų urėdijos girininkas.
Girininkas Tomas rodė namelį kurapkoms. Tokius namelius šiems paukščiams gamtininkai stato, mat kai daug sniego, kurapkos negali rasti kuo prasimaitinti – sėklų ar įvairių želmenų.
„Kad jos turėtų kur pasislėpti ir kažkiek pasimaitinti eglių šakų pumpurais ir spygliais galbūt net. Vienas įėjimas, šonuose kiti įėjimai, išėjimai, kad matytų, kur yra plėšrūnai“, – kabėjo girininkas T. Čepauskas.
Taip miškininkai ruošiasi vadinamajam baltajam badui. Tai reiškinys, kai gamta užsiklojusi sniegu, o jo viršus padengtas ledu. Tada gyvūnams natūraliai susirasti maisto tampa praktiškai neįmanoma.
„Laikas yra tinkamas kalbėti, ruoštis ir galvoti, kad būti tinkamai pasiruošus ir žinoti, ką daryti, kai atitirps ir jei dar pašals“, – pasakojo Gražina Banienė, Miško auginimo specialistė.
Vis tik, kai kurie paukščiai sugeba patys pasiruošti blogiems laikams. Miškininkai pasakoja, jog valydami vieną inkilą, jame rado krūvą pelių.
„Ir visos buvo sušalusios, negyvos. Pradėjome ieškoti informacijos ir išsiaiškinome, kad ten pelėda pasidarė sandėliuką. Žiemos laikotarpiu, kad turėtų sau kur susirasti maisto“, – minėjo G. Banienė.
Tačiau ne visi paukščiai tokie gudrūs. Kai kuriais tenka rūpintis žmonėms. Ornitologas Julius lesino nedidelėje properšoje Klaipėdos centre susibūrusias antis.
„Čia yra kviečiai ir traiškytų grūdų mišinys. Tai yra kukurūzai, žirniai, avižos, miežiai. Toks miksas. Tai yra paprasčiau ir pigiau nei pirkti batoną“, – rodė Julius Morkūnas.
Skatina padėti paukščiams
Ornitologas sako, kad paukščius tokią žiemą, kaip ši, lesinti net būtina. Ypač tuos, kurie turėjo išskristi į šiltuosius kraštus, bet dėl įvairių priežasčių pasiliko. Galima maitinti net batonu, tačiau tai neturėtų būti vienintelis maisto šaltinis.
„Pagal energijos kiekį, tai vienai gulbei per dieną maždaug reiktų energijos gauti tiek, kiek turi batonas. Tai arba vieną batoną, arba keturias saujas grūdų ir panašiai, kartu su kokiomis nors daržovėmis“, – aiškino ornitologas J. Morkūnas.
Tiesa, kartais rūpindamiesi paukščiais žmonės persistengia. Šalia Kauno esančio Laukinių gyvūnų globos centro atstovai pasakoja, kad sulaukia skambučių iš žmonių, kurie bijo, kad sušals pelėdos ir net balandžiai.
„Šie gyvūnai gyvena visus sezonus pas mus Lietuvoje, baimintis nereikėtų, jie yra puikiai prisitaikę gyventi šaltesniu oru“, – pridūrė Justina Morkūnaitė, Laukinių gyvūnų globos centro vadovė.
Nemažai skambučių centras sulaukia ir dėl neišskridusių žiemoti baltųjų gandrų. Tačiau specialistai pataria ir čia per daug nesibaiminti. Juolab, kad jiems padėti gali patys žmonės.
„Kuomet yra didelis snygis, žema temperatūra, jam tiesiog pasunkėja galimybė susirasti maisto. Tai jei tokiais atvejais, kada yra šaltis, gilus snygis, žmogus pamaitintų, tarkime, žalia mėsa, žalia žuvimi, tai būtų gyvūnui pagalba. Taip pat galima suteikti užuovėją“, – sakė J. Morkūnaitė.
Vis tik centro darbuotojai džiaugiasi, kad žmonės paukščiais žiemą rūpinasi ir skambina apie juos pranešti. Tiesiog, kaip sako specialistai, jei paukštis nesužeistas, jo gaudymas, mėginant neva apsaugoti, gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
