Pasak politikos ekspertų, per paskutinius kadencijos metus prezidentui Valdui Adamkui didžiausias iššūkis bus formuoti naują Vyriausybę ir stabdyti populistinius sprendimus ekonomikoje.
V.Adamkaus kadencija baigsis kitų metų liepos 12 d., kai prisieks naujai išrinktas Lietuvos vadovas.
Politologai sutaria, kad 81 metų V.Adamkus vargu ar sieks dar vienos penkerių metų kadencijos valstybės vadovo poste, nors Konstitucija jam tai leistų. Pats prezidentas irgi yra užsiminęs, kad nesieks būti perrinktas ir netgi jau yra numatęs, kas galėtų jį pakeisti, nors niekada nepatvirtino įvairių spėlionių šiuo klausimu.
Todėl politikos ekspertai „Vilniaus dienoje“ prognozuoja, kokie bus veikiausiai paskutiniai V.Adamkaus kadencijos metai: ar prezidentas bus pakankamai aktyvus vidaus politikoje, kiek gebės ją veikti.
Visi dienraščio kalbinti politologai sutiko, kad Seimo rinkimai ir po jų susiklosčiusi politinė padėtis bus vienas didžiausių iššūkių prezidentui.
„Galima drąsiai prognozuoti, kad vieno rinkimų nugalėtojo nebus ir bus sudaroma valdančioji koalicija. Prezidentas turi galimybių paveikti padėtį po Seimo rinkimų. Veikiant pakankamai aktyviai galima pabandyti daryti įtaką partijų deryboms, kaip formuoti koaliciją, taigi, pakreipti jas taip, kaip prezidentas norėtų“, - sakė politologas Algis Krupavičius.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris mano, kad po Seimo rinkimų prezidento laukia nelengvas laikotarpis, nes naują Vyriausybę jam teks formuoti su veikiausiai naujai susiformavusia dauguma, kuri gali būti tokia pat marga arba netgi dar margesnė, nei yra dabar.
E.Kūris neabejoja, kad prezidentas galės daryti įtaką formuojant valdančiąją koaliciją tik tiek, kiek norės partijos, patekusios į naują Seimą. „Valstybės vadovo politinė įtaka formuojant koaliciją priklausys nuo daugelio veiksnių, bet pirmiausia nuo to, kiek partijos ar Seime susiformavusios politinės grupės leisis veikiamos“, - sakė jis.
E.Kūrio nuomone, partijos gali tarpusavyje tartis po kilimu ir prie derybų stalo kelti klausimus, kurių visuomenė nė nesužinos. Politologas ir teisininkas leido suprasti, kad tokios derybos gali sutrukdyti prezidentui daryti įtaką formuojant koaliciją.
Ekonomikos ekspertas Remigijus Šimašius įsitikinęs, kad prezidento galios formuojant valdančiąją koaliciją Seime gana ribotos. „Bet manevro galimybė visuomet yra. Prezidento žodis, teikiamos kandidatūros gali reikšti labai daug“, - įsitikinęs jis.
Tačiau politologas Darius Varanavičius kategoriškas: prezidentas jau senokai neturi jokių ambicijų ir jau kurį laiką jį galima vadinti šlubuojančia antimi. Taip Jungtinėse Valstijose vadinamas prezidentas, kuriam iki kadencijos pabaigos lieka vos keli mėnesiai. Tuomet paprastai jau žinoma, kas bus kitas prezidentas, todėl kadenciją baigiantysis stengiasi nesiimti jokių ilgalaikių darbų, kurie trukdytų įpėdiniui.
„Prezidentas V.Adamkus jau seniai nebeturi jokių iššūkių. Nėra jokios paskatos paskutinius kadencijos metus veikti bent kiek aktyviau. Nemanau, kad Seimo rinkimai ir naujos Vyriausybės formavimas ką nors pakeis, nes čia vargu ar bus kokių nors didelių peripetijų. Veikiausiai jis tik stebės, kaip pačios partijos tarsis tarpusavyje ir susitarusios pateiks jam premjero bei naujų ministrų kandidatūras“, - pesimistiškai kalbėjo D.Varanavičius.
Dar vienas svarbus iššūkis V.Adamkui, pasak politologų, bus ekonomikos apsauga nuo krizės. „Esame ekonominio nuosmukio akivaizdoje, todėl labai svarbus bus kitų metų biudžetas. Prezidentas tikrai gali turėti įtakos formuojant ir priimant tokį biudžetą, kuris būtų naudingas ekonomikai ir socialinei sistemai, o ne griautų ją“, - sakė A.Krupavičius.
R.Šimašius pridūrė, kad prezidentui teks atsakomybė bandant stabdyti galimą populistinių įstatymų srautą. „Seimas, artėjant rinkimams, matyt, priiminės nemažai populiarių, bet ekonomikai nenaudingų įstatymų. Prezidento užduotis - užkirsti jiems kelią, juos vetuoti. Čia jis tikrai gali parodyti savo galias“, - įsitikinęs ekspertas.
Jis sutiko, kad valstybės vadovo vaidmuo priimant kitų metų biudžetą irgi bus svarbus. „Bet ne tik dėl to, kad prezidentas gali pasirašyti, jis gali ir vetuoti biudžetą. Reikia neleisti, kad įstatymais būtų prisiimti nerealūs, nenaudingi, nereikalingi ir ekonomiškai netgi žalingi įsipareigojimai, kuriuos paskui reikės vykdyti biudžeto lėšomis“, - pabrėžė ekonomikos ekspertas.
Vertindami ketverius V.Adamkaus kadencijos metus, „Lietuvos žinių“ kalbinti politikai ir apžvalgininkai pabrėžia, kad jam pavyko grąžinti autoritetą prezidento institucijai, tačiau vidaus politikoje pasirinktas stebėtojo vaidmuo.
„Ketveri antrosios prezidento V.Adamkaus kadencijos metai parodė, kad Herakleitas buvo teisus sakydamas, jog negalima dukart lipti į tą pačią upę. Nors prezidentas ir labai stengėsi tai padaryti, iš tiesų jam geriausiai pasisekė tuose baruose, kurie daugiausia priklausė nuo tiesioginių konstitucinių jo galių. Pirmiausia - užsienio politikoje. Europinis Lietuvos prezidento darbų pripažinimas yra rimtesnis liudijimas nei daugelis pagiežingų Lietuvos žiniasklaidos bandymų sumažinti V.Adamkaus nuopelnus“, - V.Adamkaus veiklą apibūdino istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egidijus Aleksandravičius.
Nors V.Adamkui, anot politologo A.Krupavičiaus, pavyko didžiąja dalimi grąžinti Prezidentūrai autoritetą, vis dėlto jis nebebuvo toks populiarus kaip per pirmąją kadenciją. „Apskritai pirmosios kadencijos metais Prezidentūra nebuvo įtraukta į didesnius politinius skandalus, o dabar to nepavyksta išvengti“, - pažymėjo politologas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus manymu, prezidentui V.Adamkui, nors būta įvairių situacijų, pasisekė išlaikyti nemažą autoritetą.
„Galiu pakartoti, kad kartais prezidento pozicijai ne visiškai pritardavau, galbūt šalies vadovui nebepakakdavo per pirmąją kadenciją turėto ryžto kovoti su vienomis ar kitomis blogybėmis. Kartais atrodydavo, kad jis tiesiog ieško ne problemų sprendimo, o pragmatiškos ramybės“, - dėstė A.Kubilius.
Tai, jog pastaruoju metu V.Adamkus dažniau būna pasyvus stebėtojas ir vertintojas, pažymi ir kitų Lietuvos politinių partijų lyderiai. „Jis tapo labiau procesų vertintoju nei jų formuotoju“, - svarstė Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis.
V.Adamkaus rėmėja per 2004 metų rinkimus laikytos Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas įsitikinęs, kad pirmoji prezidento kadencija buvo kur kas stipresnė ir pažangesnė. Liberalcentristų vadovo teigimu, dabar prezidentui ir jo komandai nepavyko įgyvendinti svarbiausio tikslo: tapti ateities vizijos kūrėjais, vienijančiais geriausius Lietuvos protus valstybės labui.
„Deja, Prezidentūra nevirto tokia vieta. Tam tikru požiūriu nemaža dalis įtampos ir nereikalingų nesusipratimų kyla iš prezidento aplinkos, tiesiog siekiant sukurti tam tikrą dalyvavimo vidaus politikoje įvaizdį“, - sakė LiCS vadovas.
Ne kartą V.Adamkaus kritikuotos Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tikina dabartinį šalies vadovą 2004-aisiais laikęs tinkamiausiu kandidatu eiti šias pareigas. „Dabar situacija valstybėje nepavydėtina. Manau, tai priklauso ir nuo prezidento“, - aiškino „darbiečių“ lyderis.
Jis mano, kad šalies vadovas nepildo pažado būti visiems lygiai teisingas. „Prezidentas, kaip moralinis autoritetas, turėtų paraginti politikus tarnauti visiems be išimties. Tokio raginimo iš jo negirdžiu. Kita vertus, žalos valstybei jis irgi nedaro - geras žmogus, ir tiek“, - kalbėjo V.Uspaskichas.
Nušalintasis prezidentas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Rolandas Paksas taip pat aiškina nematąs, kad prezidentas vykdytų rinkimų pažadą atsigręžti į paprastą žmogų. „Susidaro įspūdis, jog V.Adamkus kaip niekada vertina situaciją valstybėje „iš šono“, lyg būtų pašalinis teisėjas, o ne valstybės vadovas, neprisiima nei asmeninės atsakomybės, nei galimybės daryti įtaką procesams“, - samprotavo R.Paksas.
Valdančiajai koalicijai priklausančios Valstiečių liaudininkų sąjungos vadovė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė mano, kad Prezidentūra dirba įprastu ritmu. K.Prunskienė, pati konkuravusi su V.Adamkumi dėl prezidento posto, dabartinio šalies vadovo veikloje pasigenda susitikimų su partijų lyderiais, ypač - su valdančiosios koalicijos partneriais.
Kur kas griežčiau V.Adamkaus veiklą vertina taip pat prezidento posto siekęs dabartinis valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkas Vytenis Andriukaitis.
„Manau, kad V.Adamkus, kalbant apie ES politiką, nepataiko į kontekstą, kurio reikia Lietuvai. Šalies viduje prezidentas pigiai politikuoja peržengdamas savo kompetencijos ribas. Galima butų paklausti, kas svarbiau: ar nacionalinis saugumas, už kurį prezidentas tiesiogiai atsakingas, bet kurį vykdo įsiveldamas į žodžių karą su Rusija, ar įvairios jo inicijuojamos pataisos, prasilenkiančios su Vyriausybės programa, įstatymais, Seimo sprendimais?“, - šnekėjo V.Andriukaitis.
