Kauno teisme nagrinėjama Vaišvydavos mokyklos muzikos mokytojos byla. Į teisėsaugą kreipęsi penktoko tėvai iš pedagogės prašo tūkstančio eurų žalos atlyginimo.
Advokatas pakomentavo situaciją
Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su advokatu Raimundu Jurka ir pasiteiravo, kada mokytojas turi teisę fiziškai suvaldyti mokinį, kur yra riba tarp suvaldymo ir smurto bei kokia atsakomybė tokiais atvejais gali grėsti pedagogui ar vaiko tėvams.
Advokatas teigė, kad mokytojas gali fiziškai įsikišti tik išskirtiniais atvejais: „Pedagogas tokią teisę turi tik tuo atveju, jeigu kitais būdais neįmanoma apsaugoti paties mokytojo nuo kylančios grėsmės arba apsaugoti patį mokinį ar aplinkinius.“
Jo manymu, tokia situacija plačiąja prasme galėtų būti vertinama kaip būtinoji gintis.
„Nepaisant to, ar bandai apsaugoti save, kitus, ar patį mokinį nuo elgesio, kuriuo jis gali pakenkti net sau. Bet tai labai jautrus klausimas, o Lietuvos teisminė praktika šiuo klausimu nėra labai gailestinga“, – sakė R. Jurka.
Advokatas pabrėžė, kad vertinant mokytojo veiksmus būtina atsižvelgti ir į vaiko amžių bei brandą: „Pirmiausia kalbame apie vaikus, kurių socialinė ir kitokia branda nėra tokia kaip suaugusio žmogaus. Mokytojas yra tam paruoštas – bendrauti su vaikais, išmanyti jų psichologiją. Todėl į tai žiūrima jautriai.“
Anot R. Jurkos, tai ypač svarbu, kai kalbama apie jaunesnius mokinius.
„Viena vertus, galima sutikti, kad jie gali priešintis, smurtauti ir gali kilti įvairių problemų. Kita vertus, jis vis dėlto yra mažametis asmuo, kuris dėl nepakankamo amžiaus ir brandos, ko gero, iki galo nesuvokia savo veiksmų esmės ir visuomeninės reikšmės. Pedagogas, be abejo, turi gebėti save kontroliuoti“, – sakė advokatas.
Kiekviena situacija vertinama individualiai
R. Jurkos teigimu, vienos aiškios taisyklės, tiksliai nusakančios, kada pedagogas jau gali panaudoti fizinę jėgą, nėra.
„Kalbant apie aptariamą situaciją, kiek esu su ja susipažinęs, mano akimis, ji yra galbūt pernelyg sutirštinta vertinant kilusias pasekmes – paėmė už rankos, galbūt sukėlė skausmą ir panašiai“, – sakė jis.
Pasak advokato, baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė teisinės atsakomybės forma, todėl vertinant pedagogo veiksmus svarbu nustatyti ne tik tai, kas įvyko, bet ir kokiu tikslu mokytojas taip pasielgė.
„Teismai turėtų vertinti, kokios buvo paskatos ir kokiu motyvu vedama pedagogė taip elgėsi. Tikrai ne tam, kad sukeltų skausmą ar padarytų kokį nors sveikatos sutrikdymą nepaklusniam vaikui. Jos motyvas buvo visai kitoks“, – kalbėjo R. Jurka.
Jo teigimu, mokytoja galėjo bandyti suvaldyti situaciją tuo metu nematydama kitos išeities: „Tuo metu galbūt nematė kito pasirinkimo, kitos priemonės ar metodikos. Todėl aš labiau būčiau linkęs manyti, kad tokiam pedagogui atsakomybė neturėtų kilti, bent jau pagal tai, kiek žinau apie šią situaciją.“
Vis dėlto jis pabrėžė, kad fizinės priemonės negali būti naudojamos vien tam, kad nepaklūstantis vaikas būtų priverstas vykdyti mokytojo nurodymus.
„Jeigu vaikas tiesiog tempiamas už ausų, kaklo ar rankos pas mokyklos vadovybę ar direktorių, nors jis nesipriešina, yra nurimęs, tai jau būtų pertekliniai veiksmai. Tokia situacija nereikalauja fizinės prievartos naudojimo“, – sakė R. Jurka.
Kur baigiasi situacijos suvaldymas ir prasideda smurtas?
Pasak advokato, aiškią ribą tarp vaiko suvaldymo ir smurto nustatyti nėra paprasta, nes kiekvienas įvykis turi būti vertinamas pagal konkrečias aplinkybes.
„Ta riba, ko gero, labai subjektyviai suvokiama. Vienaip ją jaučia nukentėjusysis, kitaip – tariamas kaltininkas“, – sakė jis.
Jeigu mokinio agresija apsiriboja tik žodžiais ir jis fiziškai nekelia grėsmės, advokato vertinimu, fizinės jėgos naudojimas būtų sunkiai pateisinamas.
„Jeigu, pavyzdžiui, vaikas mokytojo neklauso, jo agresija pasireiškia tik žodžiais, bet ne veiksmais, ir jis fiziškai nekelia grėsmės niekam kitam, tada jau kyla klausimas, ar prieš tokį vaiką galima naudoti fizinę prievartą tam, kad jį nuvestum pas mokyklos vadovybę. Manau, kad ne“, – teigė R. Jurka.
Tokiu atveju, anot jo, galima rinktis kitas priemones – pasikviesti mokyklos administraciją, socialinį darbuotoją, kitus pedagogus ar vaiko atstovus: „Tempti vaiką už pakarpos ar drabužių, kai jis neatlieka jokių aktyvių fizinių veiksmų mokytojo ar kitų vaikų atžvilgiu, jau, ko gero, būtų ta riba, kuri yra peržengiama.“
Jis siūlo vadovautis vadinamuoju „veidrodžio principu“.
„Jeigu nėra fizinių veiksmų, fizinių veiksmų neturėtų būti ir iš kitos pusės. Bet jeigu jie yra, tokiu atveju galima imtis minimalių būtinųjų priemonių, nes kitaip situacija gali būti nesuvaldyta“, – aiškino R. Jurka.
Kokios atsakomybės gali sulaukti mokytojas?
Jeigu teismas nustatytų, kad mokytojas nepagrįstai panaudojo fizinę jėgą ir sukėlė vaikui fizinį skausmą, pedagogui galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė.
„Jeigu teismas padarytų išvadą, kad mokytojas yra kaltas ir savo veiksmais sukėlė mokiniui fizinį skausmą, vadinasi, būtų nustatyti visi neteisėto elgesio požymiai. Tokiu atveju kyla baudžiamoji atsakomybė“, – kalbėjo advokatas.
Pasak jo, tokiais atvejais gali būti taikomos įvairios poveikio priemonės, o kadangi pažeidimas susijęs su profesine veikla, gali būti sprendžiamas ir pedagogo teisės toliau dirbti su vaikais klausimas.
Kokios atsakomybės gali sulaukti mokinio tėvai?
Atsakomybė, anot R. Jurkos, tam tikrais atvejais gali tekti ir netinkamai besielgiančio vaiko tėvams.
„Jeigu teismas padaro išvadą, kad mokytojas nėra kaltas, o vaiko elgesys buvo netinkamas, gali kilti teisinė atsakomybė vaiko tėvams – dėl vaiko nepriežiūros ar tėvų valdžios nepanaudojimo vaiko atžvilgiu“, – sakė jis.
Tokiu atveju, pasak advokato, kalbama apie administracinę atsakomybę. Jeigu netinkamas vaiko elgesys kartojasi, į situaciją gali įsitraukti ir policija bei savivaldybės institucijos.
„Jeigu tai yra sisteminis elgesys, gali būti vertinama ir tai, ar tėvai turi pakankamai įgūdžių vaiką auklėti taip, kaip reikėtų“, – teigė R. Jurka.
Viešoje erdvėje kilo diskusijų banga
Pasklidus informacijai apie šią situaciją, dalis visuomenės stojo mokytojos pusėn ir ėmė kritikuoti esamą sistemą bei pedagogų galimybes reaguoti į netinkamą mokinių elgesį.
Apie šį atvejį socialiniame tinkle „Facebook“ pasisakė ir VDU Švietimo akademijos doktorantė, Helsinkyje veikiančio tarptautinio „Bumblebees Kindergarten“ generalinė vadovė Simona Lunina. Ji savo įraše atkreipė dėmesį į, jos vertinimu, neteisingą situaciją, į kurią pateko mokytoja.
„Įsivaizduokime... Sėdžiu aš pamokoje, trukdau, šaukiu, konfliktuoju, siuntinėju keiksmažodžiais ką panorėjusi, mokytoją tame tarpe... Darau viską, kad ją išprovokuočiau ir kai mokytojai pagaliau trūksta kantrybė, ko aš galbūt ir siekiau, ji bando mane išvesti iš klasės.... O tada aš apkaltinu ją smurtu.
Man? Man praktiškai jokios atsakomybės už tai, kas vyko iki konflikto. Mokytojai? Baudžiamoji byla ir teisiamųjų suolas. Nu puikiai mes auklėjame savo vaikus. Puikiai! Kokią žinutę mes siunčiame? Jog mokykloje galiu keiktis, žeminti, provokuoti, trikdyti kitų mokymąsi, o kai suaugęs žmogus vieną kartą nesuvaldys emocijų, visa sistema atsisuks būtent į (prieš) jį.
Kažkaip praleidau tą situaciją, jog Kaune įvyko būtent tokia situacija... Tiesa, mokyklos byloje teismas dar tik aiškinasi aplinkybes, todėl aš tikrai nesiimsiu spręsti, ar mokytojos veiksmai buvo teisėti, tačiau viešai skelbiama, kad konfliktas kilo PO TO, kai penktokas necenzūriniais žodžiais iškeikė mokytoją, ši bandė jį nuvesti pas mokyklos vadovybę, o mokinio šeima dabar reikalauja iš pedagogės 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Vienas neatsargus veiksmas, viena bloga diena darbe, vieną kartą nesuvaldytos emocijos ir tavo vardas bei veidas gali būti eskaluojami per visą Lietuvą Tavo. Ne nepilnamečio, nes jo tapatybę, suprantama, saugo įstatymas. Tačiau kažkaip labai patogiai prapuola diskusija apie jo elgesį ir atsakomybę. Nemačiau nei vieno straipsnio ta tema!
Ir ne, aš nepateisinu smurto prieš vaiką! Mokytojas yra suaugęs žmogus ir profesionalas, todėl jam keliami aukštesni savikontrolės reikalavimai, bet ar iš to tikrai turi sekti išvada, kad vaikas gali daryti bet ką, o mokytojas privalo viską atlaikyti? Gal nustokime apsimesti, kad vaikų ir paauglių agresija yra tik pedagogų fantazija.. truputis statistikos nepakenks.
Oficialūs Informatikos ir ryšių departamento duomenys rodo, jog Lietuvoje 2024 m. buvo ištirtos 1 025 nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos, o 2025 m. jau 1 310. Sėkmingai kylam bent kažkur! Ir ne, tai nėra vien mokyklų statistika, būtų nesąžininga ją taip pateikti, tačiau ji aiškiai primena, jog nepilnamečio amžius savaime nepadaro žmogaus nepajėgaus agresyviai elgtis ar pažeisti kitų teisių.
Pažiūrėkime ir į mano Suomiją, kurią taip mėgstame pateikti kaip švietimo gerovės pavyzdį. 2026 m. Suomijos mokytojų profesinės organizacijos (OAJ) darbo sąlygų barometre net 21 proc. pagrindiniame ugdyme dirbančių respondentų nurodė per praėjusius metus patyrę mokinių smurtą, kai 2024 m. tokių dar buvo 17 proc. Ankstyvajame ugdyme vaikų smurtą patyrė net kas trečias respondentas! KAS TREČIAS!
Tai gal pagaliau pradėkime klausti ne tik, ar vaikas mokykloje jaučiasi saugus, bet ir ar MOKYTOJAS savo darbo vietoje jaučiasi saugus? Kur vaizdo įrašai, kuriuose matome ne paskutines trisdešimt konflikto sekundžių, o dvidešimt minučių iki jų? Kaip tie mūsų „nuostabūs vaikučiai pabiručiai“ keikiasi, grasina, tyčiojasi, provokuoja, daužo daiktus, žemina mokytojus ar naudoja fizinę jėgą? Ir gal mokytojams patiems laikas nustoti viską nutylėti todėl, nes „jis juk vaikas“.
Kai mokytojas patiria fizinį smurtą, realius grasinimus, bauginimą ar kitus galimus teisės pažeidimus, tai neturėtų automatiškai būti paverčiama dar viena „pedagogine situacija“, kurią reikia tyliai išspręsti mokytojų kambaryje. Esant galimam teisės pažeidimui, pedagogas turi tokią pačią teisę kreiptis į policiją ir pateikti pareiškimą kaip bet kuris kitas žmogus, bet jo, čia gal reikėtų labiau pačių vadovų padrąsinimo, o ne bandymo „užglaistyti“ situacijų... Gal tada pradėsime suprasti, kad mokytojas nėra bokso kriaušė su pedagogikos diplomu.
Ir dar vienas dalykas, kuris šiose diskusijose kažkur išgaruoja, jog vaikas turi ne tik teises, bet ir pareigas, o tėvai turi ne tik teisę reikalauti iš mokyklos pinigų, bet ir atsakomybę auklėti savo vaiką. Negali kiekvienas keiksmažodis, grasinimas, patyčios, agresija ar sistemingas pamokos žlugdymas pasibaigti klausimu „o ką ne taip padarė mokytojas?“
Visai geras klausimas būtų, o ką padarė vaikas ir ką dėl to daro jo tėvai? Atsakomybė turi atitikti vaiko amžių ir brandą, tačiau atsakomybės mokymas yra ugdymo dalis, o ne vaiko teisių pažeidimas. Jei kiekvieną kartą vaikui peržengus ribas mes skubame nuo jo pašalinti visas jo veiksmų pasekmes ir surasti kaltą suaugusįjį, mes jo neapsaugome. Mes jį mokome, jog atsakomybė visada priklauso kažkam kitam.
Mokytojas turi gerbti vaiką, saugoti jo teises, valdyti savo emocijas ir profesionaliai spręsti konfliktus. Be jokių išlygų. Bet lygiai taip pat mokytojas turi teisę ramiai dirbti, nebūti keikiamas, žeminamas, bauginamas ar mušamas. Mokykla yra bendros atsakomybės erdvė... mokytojo, administracijos, vaiko ir jo šeimos! Jei visą atsakomybę paliksime tik vienoje pusėje, tai mokytojo profesiją padarysime dar „patrauklesnę“.
Juk kas nesvajoja apie darbą, kuriame po vienos nesuvaldytos konfliktinės situacijos gali atsidurti teisiamųjų suole ir visos Lietuvos naujienose? O paskui dar nuoširdžiai diskutuosime, kodėl mokyklose trūksta mokytojų. Saugi mokykla negali reikšti tik saugaus vaiko...ji turi reikšti ir saugų mokytoją!
O šiai mokytojai linkiu sveikatos, nes galiu tik numanyti, kokį stresą ji išgyvena. Džiugu, jog ji vis dar dirba, yra palaikoma savo kolegų ir nepasiduoda. Nes tokiu tempu, galimai mes prarasim vis daugiau mokytojų, kurie tiesiog nebesugebės atlaikyti visko, kas vyksta švietimo sistemoj“, – rašė lietuvė.
Mokytoja kaltės nepripažįsta
Incidentas nutiko pernai lapkritį, kai dviem klasėms vyko jungtinė pamoka – vaikai triukšmavo. Bandant nuraminti moksleivius, vienas jų esą mokytojai rėžė.
„Aš nenoriu į kamerą tų žodžių sakyti, bet jei trumpai, mano klientei pasiūlė čiulpti lytinį organą. Prie visų kitų pamokos metu“, – komentavo mokytojos advokatas Simas Tokarčakas.
Pedagogė nusprendė įsismarkavusį moksleivį nuvesti pas pavaduotoją. Nors kalbama, kad berniuką neva tempė, sugriebusi ir už kaklo, ir už ausų, advokatas sako, vaizdo medžiaga liudija ką kita.
„Pedagogas, už rankos paėmęs mokinį, nusivedė jį pas direktorių, tai ar tai galima vadinti tempimu už ausų, kažin?“ – klausia advokatas.
Pati mokytoja kaltės nepripažįsta. Dėl situacijos nedaugžodžiauja, esą mokinys plūdosi ne kartą.
„Ne pirmas kartas, tik jau šis kartas buvo labai riebus, negalėjau aš to leisti. Viskas, daugiau nekomentuoju, ačiū“, – teigia mokytoja Ramunė Lukoševičiūtė.
Berniuko mama nedaugžodžiauja
Nukentėjusio berniuko šeima iš pedagogės reikalauja tūkstančio eurų už moralinę žalą. Mama užsienietė, su žurnalistais nekalba.
„Mažametis vaikas patyrė fizinį smurtą, koks tai buvo – kitą kartą pakomentuosime, šiandien nekomentuosime“, – teigia advokatės padėjėja Deimantė Mecelytė.
Byla nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, tad prisidengdama nepilnamečio interesais, į kalbas nesileidžia ir prokurorė, net nepatikslina kaltinimo.
Vaišvydavos mokyklos direktorė sako apie incidentą sužinojusi iš karto. Situacija esą labai nemaloni. Kalbėjo ir su pedagoge, ir su berniuko šeima.
„Oficialaus skundo iš mamos negavome jokio, tiesiog ji buvo atvykus pokalbiui“, – komentuoja mokyklos direktorė Deimantė Kudirkienė.
Bendruomenė gina mokytoją
Bet kad šeima kreipsis į teisėsaugą, buvo staigmena. Beje, nukentėjęs berniukas iki šiol lanko tą pačią Vaišvydavos mokyklą – jau eina į šeštą klasę, ten pat dirba ir muzikos mokytoja Ramunė Lukoševičiūtė. Ir net veda tam pačiam moksleiviui pamokas. Tėvai kažko keisti nepageidavo, pokyčių nesiėmė ir mokykla.
„Mokytoja dirba seniai, virš 10 metų, ji nenušalinta nuo pareigų, nes laukiame teismo sprendimo“, – sako D. Kudirkienė.
Direktorė plačiau incidento dėl vykstančių teismų nekomentuoja, bet apie ilgametę pedagogę atsiliepia palankiai:
„Jos darbą vertinu gerai, niekada neturėjome skundų, nebuvo tėvų nusiskundimų, bendruomenė myli.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
