Praėjusiame „Akistatos“ numeryje dvasininkas Kęstutis Dvareckas, pats vartojęs narkotikus, pasakojo apie tai, kaip sunku išlipti iš narkomanijos liūno. Šiame numeryje savo istorijas pasakoja kiti buvę narkomanai.
Vietoj degtinės – heroiną
„Negalima imti ir sau pasakyti, jog nugalėjai šią ligą, nes tai pirmas žingsnis link atkryčio. Privalai susitaikyti su tuo, jog esi priklausomas nuo narkotikų, ir išmokti gyventi kitaip“, – sako su narkomanija susidūrę vaikinai.
Alytiškio Pauliaus (26 m.) tėvas narkotikus vartojo kone visą gyvenimą. Kitiems vaikams tėvai net buvo uždraudę bendrauti su Pauliumi – juk jis narkomano sūnus. Tad aplink jį būrėsi ne pati geriausia kompanija. „Pykau dėl to ant tėvo, pykau ir ant kitų tėvų, kodėl mane nori izoliuoti“, – pasakojo vaikinas.
Nors Paulius matė visą košmarą, kurį turi išgyventi ne tik pats narkomanas, bet ir jo šeima, jo paties nuo kvaišalų tai nesulaikė. „Iš pradžių pradėjau vartoti alkoholį. Buvau įstojęs studijuoti, tačiau dėl nuolatinio gėrimo mokslai mažai terūpėjo. Išgėręs atsipalaiduodavau, tapdavau linksmesnis, laimingesnis – ta būsena man patiko“, – prisiminė Paulius.
Pirmą kartą narkotikų Pauliui pasiūlė draugai. Tąkart jis buvo užsukęs į vieno jų namus išgerti, o kadangi alkoholio nebuvo, susigundė heroinu... Po to pradėjo nuolat vartoti narkotikus, lankytis landynėse, vogti iš parduotuvių. Kai Alytuje Paulių jau pažinojo visos pardavėjos, jis vagiliauti traukdavo į Kauną. Už parduotus daiktus nusipirkęs dozę, pakeleivingomis mašinomis grįždavo namo. Paulius gerai žinojo, už kokią sumą vogti, kad policija nieko negalėtų jam padaryti.
„Nenorėjau net valgyti. Buvo pikta – kaip galima už duoną prašyti 3 litų? Juk neapsakomai brangu! Tačiau kvaišalams pinigų nebuvo gaila...“ – sakė Paulius. „Koks jausmas pavartojus? Nuolatinė orgazminė būsena, tik daug kartų stipresnė – nerealiai lengva, gera, malonu... Bet kaifas praeina ir prasideda „badas“, – pasakojo Paulius.
Motina Paulių tai varydavo iš namų, tai vėl pasigailėdavo ir priimdavo. Tačiau kai Paulius, neturėdamas pinigų dozei, apvogė savo namus, motina išspyrė jį į gatvę. „Ir gerai padarė. Nes tie, kurie dengia savo vaikus, priima juos ir dar duoda pinigų narkotikams, tik daro jiems meškos paslaugą“, – tikino Paulius. Esą tik atsidūręs gatvėje ir supratęs, kad esi niekam nereikalingas, pagaliau gali suvokti pasiekęs dugną. „Pati baisiausia situacija, kurią išgyvena narkomanas, tai supratimas, kad vartoti nebenori, tačiau nevartoti – nebegali...“ – netikėtai prisipažino jis.
Priklausomybės nuo kvaišalų Paulius bandė atsikratyti ne vieną kartą. Tačiau šiandien jis nevartoja lygiai metus ir džiaugiasi blaiviu gyvenimu – susirado merginą, veda įvairiausius užsiėmimus priklausomiems žmonėms, žada grįžti į mokslus. Tiesa, Paulius su tėvu jokių santykių nepalaiko.
Proginis vartojimas virto nuolatiniu
Vilniečiui Donatui (29 m.) pabandyti narkotikų taip pat pasiūlė draugai. Kartą jis pasiskundė pastariesiems, jog kartu išgerti negali, mat vairuoja automobilį. Bičiuliai greit sumojo, kad tokiu atveju tiks narkotikai. Jeigu sulaikys pareigūnai – nebus kvapo, į alkotesterį nieko nepripūs...
Pirmas pavartojimas, kaip ir daugeliui būsimųjų narkomanų, jokių ypatingų pojūčių nesukėlė. O kadangi nenutiko nieko neįprasto, atrodė, kad nėra čia ko bijoti – juk vis tiek nepriprasi. Nuo tada, kaip sako pats Donatas, maždaug metus tęsėsi „proginis“ vartojimas – susibūrimuose, vakarėliuose, gimtadieniuose.
„Pripažinti sau, kad esi priklausomas, yra didžiausias darbas. Narkomanas sau nusistato vis naujus barjerus, kuriuos peržengęs pasižada pripažinti savo priklausomybę. Pavyzdžiui: „Jeigu pradėsiu vartoti ir šiokiadieniais – jau būsiu priklausomas“. Kai pradedi vartoti kiekvieną dieną, sugalvoji naują pasiteisinimą – „Kai jau važiuosiu į taborą ieškoti dozės, būsiu narkomanas“. Tie nusistatymai kasdien keičiasi, o tu vis apgaudinėji save“, – sakė Donatas. Nuo heroino jis greitai perėjo prie leidžiamų narkotikų. „Pamaniau, koks skirtumas, kaip vartoti tą „chemiją“ – ar gerti, ar leistis – didelio skirtumo nemačiau“, – prisiminė Donatas.
Iki tol sėkmingai dirbęs Donatas savo priklausomybę puikiai sugebėjo nuslėpti ir nuo bendradarbių, ir nuo artimųjų. „Man atrodė, kad viskas gerai, kad aš nesu narkomanas. Kai vienas iš draugų, su kuriais pradėjau vartoti, atsigulė į reabilitaciją, man jo buvo gaila. Maniau – „Vargšas narkomanas, kaip jam nepasisekė...“ Kad turiu bėdų, nesupratau net tada, kai iki kaklo buvau įklimpęs skolose. Pinigų prašydavau ne tik iš tėvų ir draugų – iš banko pasiėmiau paskolą. Maniau, kad imu ją naujam automobiliui, bet niekada jo taip ir nenusipirkau“, – liūdnai šyptelėjo Donatas.
Kartą jis netgi apsilankė pas psichologą, pasiskundė depresija. Nė nepakėlęs akių nuo popierių gydytojas išrašė Donatui antidepresantų. „Juos gaudavau pagal gydytojų išrašytą receptą – nereikėjo nieko mokėti. Tad nustojau vartoti narkotikus ir „glušinausi“ vaistais“, – pasakojo vilnietis. Juos vartojo gerą pusmetį.
Donatas sako, kad jeigu ne atsitiktinai paaiškėjusi jo priklausomybė, greičiausiai šiandien jo nebūtų tarp gyvųjų. Jis net buvo sukūręs planą, kaip nusižudyti, jog tai atrodytų kaip nelaimingas atsitikimas. Jis planavo nusinuodyti smalkėmis. „Nieko keisto – mintys apie savižudybę aplanko dažną svaigalus ar narkotikus vartojantį žmogų. Jis tiesiog nebesugeba susitvarkyti su savimi ir nebemato prasmės“, – sakė vaikinas.
Šiandien Donatas nebevartoja daugiau kaip 4 metus ir sako, jog visai neturi noro pabandyti iš naujo. „Mane erzina net išgėrę žmonės. O gyventi blaivų gyvenimą ir į viską žiūrėti kitomis akimis man labai patinka“, – atsisveikindamas patikino Donatas.
TIK FAKTAI:
Per pirmuosius 3 šių metų mėnesius buvo sulaikyti 32 asmenys, nusikalstamas veikas padarę būdami apsvaigę nuo narkotikų.
Šiemet per 3 pirmuosius mėnesius užregistruotos 568 veikos, susijusios su narkotikų ir psichotropinių medžiagų disponavimu ir jų kontrabanda.
2010 metų sausio 1 dieną asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų užregistruoti 5954 asmenys (2008 m. – 5808 asm.). Iš jų vaikų užregistruota: 2009 metais –11, 2008 metais – 15.
Pernai nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo mirė 68 žmonės (62 vyrai ir 6 moterys). Palyginti su 2008 metais, mirusiųjų skaičius padidėjo 8 žmonėmis.
Vidutinis mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo amžius pernai buvo 32,6 metų (vyrų – 32,4, moterų – 34,2).
Giedrė POTELIŪNAITĖ
