Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Rusai savo hibridinėmis atakomis ir sabotažais jau ne vienerius metus erzina Vakarų valstybes, taip pat ir Lietuvą. Neseniai buvo nutraukti kabeliai Baltijos jūroje, mūsų šalyje degė IKEA parduotuvė, mokyklos užpiltos pranešimais apie bombas, dažais terliotas partizanų vado paminklas.
Išpuolių būta ir daugiau, Amerikiečių Helsinkio komisija sudarė žemėlapį, kuriame pavaizduoti hibridiniai išpuoliai Vakaruose. Tačiau iki šiol tiek Lietuva, tiek ir kitos Vakarų valstybės tik reiškė susirūpinimą, bet apie adekvatų atsaką nebuvo girdėti.
Ar mes jau esame davę nacionalinį atsaką, galbūt tiesiog jo nesigirdėjo viešai?
„Na, šito aš viešai komentuoti negaliu“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Gal ir esame davę. Na, čia turbūt, viešumoje ir negalime daug apie kalbėti“, – kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Svarstomi Kaliningrado tranzito sutrikimai
Vis tik prezidentas Gitanas Nausėda viešai pareiškė, kad Lietuva žino, kas Rusijai būtų skausminga. Pavyzdžiui, jeigu sutriktų ar sustotų Kaliningrado tranzitas. Į jį iš Rusijos geležinkeliu per Lietuvą keliauja ne tik eiliniai rusai, bet ir įvairūs kroviniai. G. Nausėda užsiminė, kad Lietuva svarsto apie tikimybę šiam tranzitui nustoti veikti. Pavyzdžiui, „sugestų geležinkelio bėgiai“.
„Tai yra svarstoma. Ir Maskvoje tokie scenarijai yra svarstomi, ir ši valstybė mėgina rengtis net ir tam scenarijui, kuomet tranzitinių krovinių srautas apskritai nutrūksta“, – dėstė prezidentas.
Kad rusams Kaliningrado tranzitas yra itin svarbus, galėjome matyti 2022-aisiais, kai Lietuva buvo nusprendusi sankcionuoti kai kurių prekių gabenimą tranzitu iš Rusijos į Kaliningradą. Tuomet rusai kaip reikiant užsiputojo.
„Mūsų taip vadinami Vakarų partneriai, ES ir Europos Komisija, turi suprasti, kad laikas tiksi ir kantrybė ne begalinė. – O jie žino, koks bus atsakymas? – Ne, nežino. Niekas oficialiai detalių jiems nepateikė, nežinau, kaip dirba jų tarnybos. Bet mes ne kartą pasakėme ir viešai, ir jiems, kad atsakymas bus tvirtas“, – tąsyk kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Kremlius nurodęs valdininkams pasirūpinti, kad Kaliningradas būtų kuo mažiau priklausomas nuo tranzito per Lietuvą. Tačiau G. Nausėda, kuriam ant stalo gula įvairios žvalgybos ataskaitos, sako, kad šis klausimas neišspręstas.
„Reikia pripažinti, kad jiems gana sunkiai sekasi tai padaryti. Ir tas planas, kurį jie nuolat puoselėjo, įsiveržti į Kaliningrado sritį tas prekes, būtent keltais, jis realizuojamas gana sunkiai ir pati Rusijai pripažįsta, kad tai gerokai brangesnis kelias, mažiau patikimas kelias“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Valstybė turi turėti sąrašą svertų, kurie gali būti paveikūs Rusijai, kur žinome, kad yra Rusijos jautrumai, ar tai būtų energetiniai, ar transporto, ar politiniai jautrumai, kad tu galėtum spustelti mygtuką, jeigu rusai daro prieš tave diversijas“, – tikino L. Kasčiūnas.
Toks sąrašas, kurį mini L. Kasčiūnas, jau sudarytas.
„Įrankių dėžėje, įrankių yra tikrai įvairių: nuo kinetinių, iki technologinių ir informacinių“, – vardijo G. Jeglinskas.
Tiesa, tikėtina, kad imtis rimto ir rusams skaudaus atsako, Lietuva turėtų ne viena. Reikėtų bent jau suderinti veiksmus su sąjungininkais.
„Atsimenu diskusijas dėl sankcijų taikymo tranzitui. Ir, kaip žinia, tuo metu labai didelės valstybės mums neleido, ar davė suprasti, kad negerai būtų jas taikyti. Tačiau, aš manau, ta pozicija gali pasikeisti su Trumpo administracija“, – kalbėjo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Retorikoje matomas lūžis
Vasarį Baltijos šalys atsijungs ir nuo vadinamojo BRELL žiedo – elektros tiekimo sistemos, valdomos Maskvoje. Ir nors gali pasitaikyti su tuo susijusių rusų provokacijų, bet dar rudenį tuometis energetikos ministras viešai pareiškė, kad rusai turėtų elgtis protingai.
„Nemanau, kad ta meška yra patenkinta, be abejo, ji urzgia, bet iš kitos pusės, nepamirškime, kad ta priklausomybė yra abiejose pusėse. Eina dujų vamzdis į Kaliningradą, tai matote, turbūt... visi, manau protingai elgiasi, turi elgtis, turint omenyje, kad priklausomybė, kaip minėjau, yra abipusė“, – pabrėžė Dainius Kreivys.
„Jau dabar mes, kaip pasakyti švelniau, ne tai, kad nusitaikėme, bet apstatėme tą Kaliningradą. NATO išsiplėtimas į šiaurę, realiai Kaliningradą padarė taikiniu. O ne Kaliningradą padarė vėzdu“, – tvirtino Ž. Pavilionis.
Tokie vieši Lietuvos politikų pareiškimai rodo ir tam tikrą lūžį – iki šiol skambėdavo tik susirūpinimas ir nekonkrečios kalbos apie būtinybę duoti atsaką. O dabar žinutė siunčiama ne tik visuomenei, bet ir patiems rusams.
„Kaip tam tikra priemonė, galbūt suturėti, arba parodyti, kad pasaulis nėra toks, kurį jie paišo savo žemėlapiuose, kuomet jie patys viską gali, o kita pusė nieko negali, taip, tokio pobūdžio atsakas galimas“, – sausio pradžioje rėžė G. Nausėda.
Anot Nausėdos, skaudus atsakas Rusijai galbūt ir paaštrintų ir taip įtemptus Vakarų santykius su Rusija, tačiau jis pabrėžė, kad dabar situaciją eskaluoja patys rusai, o ne atvirkščiai.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
