Naujienų agentūra BNS pristato antrąją straipsnių ciklo dalį, parengtą artėjant Seimo rinkimams. Joje rinkimuose dalyvaujančių partijų klausiame apie svarbiausius kadencijos darbus, jų siūlymus mokesčių, gynybos, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.
Šioje ciklo dalyje pateikiame parlamentinių partijų ir tų politinių jėgų, kurios apklausose perlipa 5 proc. barjerą, reikalingą patekimui šį Seimą, atsakymus.
Antrojoje straipsnių ciklo publikacijoje – partijų atsakymai į klausimą, ar jos keistų mokesčius Lietuvoje, įvardijant kokius, kodėl ir kada tai būtų padaryta.
Partijų atsakymai pateikiami politines jėgas išrikiuojant abėcėlės tvarka.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
Laikysimės mokesčių sistemos stabilumo ir prognozuojamumo principų, mažinsime šešėlį, patobulinsime mokesčių administravimo sistemą taip, kad smulkus verslas, kurio metinės pajamos neviršija 45 tūkst. eurų, pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokestį mokėtų tik gavus mokėjimus (įplaukas) pagal pardavimų sąskaitą faktūrą – pagal faktinį pinigų gavimo principą.
Užtikrinsime socialiai teisingesnius atlyginimus kiekvienam, neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) prilyginsime minimaliam mėnesiniam atlyginimui (MMA), jo aprėptį išplėsime virš vidutinių pajamų, o absoliučiai didžiausias visuomenėje gaunamas pajamas apmokestinsime progresiniais 23 proc., 25 proc. ir 32 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifais.
Laisvės partija
Lietuvos ekonomika kyla, valstybės biudžeto surinkimas per kadenciją padidėjo 4 mlrd. eurų, sukurtas gynybos poreikiams reikalingas Gynybos fondas, todėl nepritarsime nepagrįstoms mokesčių didinimo ar naujų mokesčių įvedimo iniciatyvoms. Pastaruosius keletą metų Lietuva gyveno nuolatinės mokesčių reformos sąlygomis – metas tai užbaigti ir suteikti verslui bei žmonėms daugiau mokestinio aiškumo.
Estijos ekonomikos nuosmukis, valstybei didinant mokesčius, taip pat labai aiškiai pademonstravo, kad, vykstant globaliai konkurencijai dėl investicijų ir talentų, mokesčių didinimo politika nėra perspektyvi.
Liberalų sąjūdis
Tiek verslui, tiek visuomenei svarbus mokestinės sistemos prognozuojamumas, todėl nekaitaliosime mokesčių pavieniais neatsakingais užmojais – mokestiniai sprendimai turi gimti tik įvertinant, ar jie teigiamai paveiks bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.
Užtikrinsime, kad mokesčių politika vyktų kuo plačiau susitarus ir būtų nuspėjama. Mokesčių politikos ciklas turi aplenkti kadencijas. Valstybė privalo turėti mokesčių planą penkerius ir daugiau metų į priekį. Mokesčių pakeitimai turi būti platūs ir tvarūs, o ne nutaikyti į siauras verslo sritis ar gyventojų grupes.
Lietuvos regionų partija
Iš esmės pokyčių šioje srityje nenumatyta, tik bus siekiama, kad reinvestuojamas pelnas nebūtų apmokestintas. Taip pat Lietuvos regionų partija griežtai pasisako ir pasisakys prieš pirmojo būsto apmokestinimą.
Lietuvos socialdemokratų partija
Lietuvoje surenkamų mokesčių ir socialinių įmokų santykis su BVP – vienas mažiausių Europoje – apie 32 proc., tuo metu ES vidurkis viršija 40 proc. Tai didelė kliūtis siekiant geresnių gyvenimo bei veiklos sąlygų Lietuvos žmonėms, norint tinkamai pasirūpinti jų saugumu, socialine ir sveikatos apsauga, švietimu, tinkamai sutvarkyti reikalingą šiuolaikiniam gyvenimui infrastruktūrą. Todėl gerai apgalvotais sprendimais sieksime reikšmingai padidinti šalies biudžetų pajamas per mokesčių sistemą bent iki 36 proc. BVP – tai reikštų papildomai virš 3 mlrd. eurų per metus.
Mokestinių pakeitimų projektai bus teikiami visuomenei nuodugniai išdiskutuoti, įskaitant verslo bendruomenę, politines partijas, vietos savivaldą, dėl jų bus konsultuojamasi su Prezidentūra, Europos Komisija ir kitomis institucijomis.
Didinsime biudžetų mokestines pajamas remdamiesi efektyvumo, patikimumo, skaidrumo, progresyvumo, socialinio teisingumo ir solidarumo principais. Tuo pačiu sieksime mažinti darbo jėgos apmokestinimą, rimtai apsvarstysime galimybes suteikti PVM lengvatas būtiniems maisto produktams, taip pat aktualias mokestines lengvatas jaunoms šeimoms bei inovacijas kuriančiam verslui.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Ketiname mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, mažintume GPM daugiavaikėms šeimoms. Esame numatę mokestines lengvatas prie mokslo centrų įsisteigusioms jaunoms inovatyvioms įmonėms.
Užtikrinsime sąžiningą ir skaidrią viešojo ir privačiojo sveikatos priežiūros sektorių partnerystę, adekvatų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamų sveikatos paslaugų įkainį, labiau jį diferencijuosime pagal suteiktos paslaugos sudėtingumą. Užtikrinsime, kad įstaigos, teikiančios PSDF lėšomis finansuojamas sveikatos paslaugas, už tą pačią paslaugą neimtų papildomo mokesčio iš paciento, sumažinsime atotrūkį tarp valstybės įmokos PSDF už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis ir dirbančiųjų įmokų, tokiu būdu didindami sveikatos apsaugos finansavimą bei sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį.
Sieksime sukurti administracinę ir mokestinę sistemas, kurios būtų palankios darbui ir antreprenerystei – tai visapusiškai ir sistemiškai verslo ir rinkos procesus įvertinantis požiūris, pirmajai įsteigtai įmonei suteikti skatinamąsias 3 metų mokesčių atostogas.
Taip pat sieksime neapmokestinti lėšų, skirtų investicijoms, suteikti lengvatas investuojantiems 30 mln. eurų ir sukuriantiems 50 ir daugiau naujų ar pertvarkytų esamų darbo vietų, o iki 1 tūkst. gyventojų kaimiškose vietovėse taikyti pelno mokesčio lengvatą investiciniams projektams.
Mokesčių politikoje remsime konkurenciją, sieksime, kad mokesčiai ir rinkliavos Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, būtų patrauklūs Lietuvos ir užsienio investuotojams; Kovosime su „šešėliu“ – tobulinsime teisės aktus, kurie mažins administracinę ir biurokratinę naštą, plės mokesčių administravimo elektroninėje erdvėje galimybes. Sudarysime teisines sąlygas parengti ir įgyvendinti skaidrią ir ilgalaikiam planavimui draugišką mokesčių sistemą.
Tobulinsime mokesčių administravimo teisę, spręsime pridėtinės vertės mokesčio atotrūkio problemas, gerinsime investavimo sąlygas vidutiniams ir smulkiems investuotojams, savivaldybėms sudarysime sąlygas lanksčiau skolintis įgyvendinant Europos Sąjungos infrastruktūros projektus.
Tobulinsime teisines sąlygas asmenims deklaruoti neapmokestinamas investicines sąskaitas ir mokesčių lengvatomis skatinsime ilgalaikį investavimą. Suteiksime mokestines lengvatas ir plėsime paramos programas, skirtas skatinti ekologiškų elektromobilių, elektrinių dviračių ir kitokių priemonių bei vandeniliu varomų susisiekimo sistemų naudojimą. Sudarysime sąlygas, kad šalies keliuose iki 2030 metų važinėtų ne mažiau kaip 260 tūkst. elektra varomų transporto priemonių, kurios sudarytų apie 14 proc. viso Lietuvoje registruotų transporto priemonių parko.
„Nemuno aušra“
Programoje planuojame skelbti dviejų metų moratoriumą mokestiniams pokyčiams. Per tą laikotarpį įvertinsime 2024 metais priimtų mokestinių sprendimų, dalis kurių, kaip kuro akcizo pokyčiai įsigalioja tik 2025-ųjų sausio, pasekmes ekonomikai, o ypač – vartojimui bei infliacijai. Be šio vertinimo neplanuojame teikti jokių mokestinių pasiūlymų, dėl to programoje esame nustatę tik bendrą principą, kad mokestinę politiką vykdysime taip, kad ji nedidintų socialinės atskirties ir leistų augti vidurinei visuomenės klasei.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai
Savitikslis mokesčių didinimas nėra jokia vertybė. Pirmiausia įsivardinsime prioritetines problemas, kurias norime išspręsti ir priklausomai nuo papildomų lėšų poreikio, būtų ieškoma šaltinių.
Esame pasirengę su būsimais partneriais atvirai tartis, neneigiant ir neignoruojant santykinai mažo BVP perskirstymo per biudžetą fakto, dėl galimų mokesčių korekcijų. Nė vienam variantui nesakome „ne“ bei nespraudžiame savęs ir kitų į kampą.
Europos Komisija ir kitos tarptautinės organizacijos – Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – daugiau nei dešimtmetį Lietuvai rekomenduoja ne tik mažinti pajamų nelygybę, bet ir didinti pajamas iš ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių – nekilnojamojo turto bei aplinkosauginių mokesčių, išplėsti jų bazę, atsisakyti įvairių lengvatų ir specialiųjų apmokestinimo režimų, kas Vyriausybės jau yra pateikta Seimui svarstyti.
Didžiausią dėmesį skirtume toms mokestinėms priemonėms, kurios būtų mažiau žalingos ekonomikos augimui bei padėtų sumažinti pajamų nelygybę, kaip daugelį metų siūlo kompetentingos tarptautinės organizacijos. Siektume teisingesnės sistemos, kurioje menktų reikšmė, kokia forma pajamos įgyjamos (individuali veikla, dividendai, darbo santykiai), kurios šiuo metu nevienodai apmokestinamos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
