Neišrinktiems šios kadencijos parlamentarams ir jų komandų nariams „naujo gyvenimo pradžiai“ bus išmokėtos tūkstantinės sumos.
Lemia pareigos ir kadencijų skaičius
Po spalio 14-osios dalį kėdžių Seime užims naujokai. Tačiau priversti trauktis politikai neišeis tuščiomis kišenėmis. Seimo statutas numato, kad pasibaigus kadencijai parlamentarui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo darbas Seime.
„Jeigu Seimo narys dirbo ne visą kadenciją, bet daugiau kaip pusę metų, jam priklauso 2 vidutinių mėnesio atlyginimų dydžių išmoka. Tačiau net nuo 1990-ųjų visoms 6 buvusioms kadencijoms be pertraukų išrinktam parlamentarui išmokama ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesio atlyginimų dydžio išmoka. Jos dydį lemia trijų paskutinių mėnesių darbo užmokesčio vidurkis, priklausantis nuo parlamentaro užimamų pareigų“, – Balsas.lt aiškino Seimo kancleris Jonas Milerius.
Seimo nario alga per mėnesį yra apie 6 tūkst. litų. Iš didžiosios politikos nusprendusių trauktis Seimo vicepirmininkų socialdemokrato Česlovo Juršėno ir konservatoriaus Česlovo Vytauto Stankevičiaus dar šiek tiek didesnė. Taigi, visų kadencijų Seime dirbusiam Č. Juršėnui turės būti išmokėta apie 42 tūkst. litų atskaičius mokesčius, o po pertraukos į parlamentą išrinktam Č.V. Stankevičiui – apie 28 tūkst. litų.
J. Milerius: prognozuoti absurdiška
J. Mileriaus teigimu, kiek prireiks pinigų po spalį vyksiančių rinkimų pasitrauksiantiems Seimo nariams ir jų komandai, lems tautos valia.
„Lėšos planuojamos atsižvelgiant į tai, kokia parlamentarų kaita buvo ankstesnėse kadencijose. Bet absurdiška prognozuoti, kiek pinigų reikės išeitinėms išmokoms, nes negalime iš anksto prognozuoti, kas nebus perrinktas. Po antro rinkimų turo, kai bus paskelbti galutiniai rinkimų rezultatai – jau po kelių minučių galėtume pasakyti, kiek reikės lėšų“, – sakė J. Milerius.
Mokės dalimis?
Po dviejų pastarųjų Seimo rinkimų išeitinėms išmokoms vien politikams buvo išmokėta daugiau kaip po 1,5 mln. litų. Vien kompensacijoms parlamentarų padėjėjams už nepanaudotas atostogas gali prireikti daugiau kaip milijono litų. O kur dar išmokos politinio, asmeninio pasitikėjimo tarnautojams, Seimo vadovybės sekretoriatui, frakcijų sekretoriatams? Pastariesiems vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos, jeigu per mėnesį jie neįsidarbina kitur, priklauso pagal Valstybės tarnybos įstatymą.
Todėl anot J. Mileriaus, akivaizdu, kad Seimo asignavimų darbo užmokesčiui neužteks.
„Seimo kanceliarija siūlo išeitines išmokas iš didžiosios politikos nusprendusiems trauktis parlamentarams Č. Juršėnui ir Č. V. Stankevičiui bei į kitos kadencijos Seimą neišrinktiems parlamentarams išmokėti dalimis ir jau kreipėsi į Finansų ministeriją prašydama numatyti 2013 metų biudžete dalį išeitinėms kompensacijoms skirtų lėšų“, – sakė jis.
Anot Seimo kanclerio, ateityje galimybė išeitines išmokas neperrinktiems politikams mokėti dalimis turėtų būti numatyta ir Seimo statute.
„Vienas svarbiausių įstatymų, kuriuos reikėtų priimti rudens sesijoje – Seimo statuto pataisos. Naujojoje Statuto redakcijoje turėtų būti reglamentuota, kad išeitines išmokas ateityje būtų galima išmokėti dalimis per kelis mėnesius“, – teigia J. Milerius.
Tik skaičiai
Po 2004 metų rinkimų Seimą paliko 84 parlamentarai. Jiems išmokėta 1 mln. 668 tūkst. litų, vidutiniškai daugiau kaip po 19,5 tūkst. kiekvienam.
Po 2008 metų rinkimų neperrinktiems į Seimą politikams išmokėta 1 mln. 548 tūkst. litų. Parlamentą paliko 67 politikai. Jiems išmokėta vidutiniškai po 23 tūkst. litų.
Seimo narių padėjėjų, kuriems priklauso išeitinės išmokos, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių viršija 2 500 litų per mėnesį.
Prognozuojama, kad po rinkimų pasikeitus apie pusei Seimo narių, išeitinėms išmokoms iš viso gali prireikti apie 3 mln. litų.
