Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarė 107 parlamentarai, du balsuodami susilaikė. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.
Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad šią datą nustato Konstitucijoje išdėstytos aplinkybės.
„Pagal Konstitucijos 80 straipsnį prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį likus dviem mėnesiams iki prezidento kadencijos pabaigos. Šiuo metu pareigas einantis prezidentas Gitanas Nausėda prisiekė ir visus prezidento įgaliojimus įgijo 2019 metų liepos 12 dieną. Vadinasi, eiliniai prezidento rinkimai turi būti vykdomi būtent 2024 metų gegužės 12 dieną“ , – antradienį sakė Seimo vadovė.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas atkreipė dėmesį, kad Seimas prieš tai nutarė atlikti parlamentinį tyrimą dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio G. Nausėdos aplinką prieš ankstesnius prezidento rinkimus.
Anot jo, šis tyrimas pakenks G. Nausėdos rinkimų kampanijai, ir klausė, ar šie du parlamento nutarimai tarpusavyje susiję.
„Kai sudaroma komisija, kuri pakenks G. Nausėdos rinkimų kampanijai ir jau numatoma, koks bus komisijos pirmininkas, ar tai susiję dalykai, ar ne, ar čia viską iš eigos taip sudėliojo?“ – klausė V. Ąžuolas.
„Sudėliojo kas? Likimas?“ – perklausė ir atsakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji ragino nekurti konspiracijos teorijų ir magiškų istorijų.
„Valstietis“ Dainius Kepenis ragino prezidento rinkimus rengti drauge su Europos Parlamento rinkimais, kad pastaruosiuose būtų didesnis aktyvumas. Jis taip pat svarstė, kad atskirti rinkimus naudinga „vienai partijai“, kurios rinkėjai ateina balsuoti „ir stiklams sningant“.
Europos Parlamento rinkimai numatomi kitų metų birželį.
Pagal Konstituciją, Seimas skiria prezidento rinkimų datą.
Pavasarį Seimas paskelbė, kad gegužės 12 dieną Lietuvoje vyks ir privalomasis referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo.
Nepavykus per pirmąjį turą išrinkti valstybės vadovo, antrasis būtų rengiamas po dviejų savaičių – gegužės 26 dieną.
