Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisos numato, kad Seimui atsisakius suteikti valstybės pripažinimą kuriai nors netradicinei religinei bendrijai, jis privalės parengti atitinkamą nutarimo projektą.
Už tokius pakeitimus ketvirtadienį balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 32, susilaikė 21 parlamentaras. Šie įstatymo pakeitimai įsigalios gegužės 1 dieną.
Numatyta, kad Seimo nutarime dėl statuso nesuteikimo turės būti nurodytas pagrindas ir motyvai, kodėl religinė bendrija neturi atramos visuomenėje, jos mokymas ar apeigos prieštarauja įstatymams ar dorai.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad pakeitimais eliminuojama teisinė situacija, kai religinei bendrijai kreipiantis į valstybę dėl pripažinimo ir jo negavus bendrija atsiduria tarsi teisiniame vakuume – jos atžvilgiu nepriimamas joks sprendimas.
„Kalbame ne apie kriterijus, bet apie procedūrą – kokius žingsnius Seimas turi padaryti spręsdamas šitą klausimą. Pagrindinis projekto tikslas yra suteikti daugiau aiškumo valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms suteikimo procese“, – Seimo Ryšių su visuomene pranešime cituojamas T. V. Raskevičius.
Anot jo, tokiu atveju religinė bendrija, kuri negavo pripažinimo, žino, kokius konkrečiai kriterijus jai papildomai reikia atitikti, arba gali tą nutarimą ginčyti konstitucine tvarka.
Pakeitimai taip pat numato, kad Seimui priėmus nutarimą atsisakyti suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ji pakartotinai į Seimą gali kreiptis ne anksčiau kaip po dvejų metų.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisos dar numato terminą, kad gavęs Teisingumo ministerijos išvadą dėl religinės bendrijos, klausimą dėl jos pripažinimo Seimas išsprendžia per tris mėnesius priimdamas nutarimą.
Taisyti religinių bendrijų pripažinimo tvarką prireikė po to, kai Seimas nepriėmė nutarimo suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“, ši pasiskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui ir bylą laimėjo.
Pagal įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu turi visuomenės palaikymą, o jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.
Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
Į Seimą su prašymu dėl pripažinimo galima kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio šios bendrijos įregistravimo Lietuvoje.
