Kaip teigiama bendrame Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjungos (LRITĮPS), Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) ir Lietuvos policijos profesinė sąjungos (LPPS) pranešime, profsąjungos mano, jog prieš M. Kairį vykdoma diskreditacijos kampanija siekaint į LKT tarnybos vadovo kėdę pasodinti teisingumo ministrui Rimantui Mockui ir jo komandai lojalų asmenį.
„Akivaizdu, kad Teisingumo ministerija paprasčiausiai siekia išguiti M. Kairį iš Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus posto. Ir tam, švelniai tariant, yra pasitelkiamos įvairios labai negražios formos: abejotinos reputacijos ir anksčiau savo tarnybinius mundurus ne kartą suteršę žmonės vykdo tarnybinius patikrinimus, vidaus auditus.
Manau, kad į visą šią situaciją laikas įsikišti aukščiausiems šalies vadovas. Nes dabar Teisingumo ministerijos veiksmai rodo, kad šiai valdančiai daugumai partinis lojalumas yra svarbiau nei lojalumas valstybei“, – sako VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas.
Anot jo, tai, kad esą Teisingumo ministerija gali siekti LKT vadovą M. Kairį išstumti iš užimamų pareigų, galima buvo suprasti ir anksčiau.
„Tai, jog virš tarnybos vadovo galvos kaupiasi tamsūs debesys, buvo galima suprasti ir kiek anksčiau. Pavyzdžiui, šio birželio pradžioje, kuomet Apeliaciniam teismui nutraukus beveik 57 mln. eurų vertės viešąjį pirkimą dėl Šiaulių kalėjimo statybos, teisingumo ministras Rimantas Mockus suskubo pareikšti, kad dėl šio strateginio projekto sužlugdymo kalta LKT vadovybė. Nors pati ministerija taip pat aktyviai dalyvavo šio projekto įgyvendinime“, – aiškina V. Jagminas.
LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas pabrėžė, kad pataisos įstaigų pareigūnai nepasitiki Teisingumo ministerijos vadovybe. Anot jo, panašu, jog ministerijai leista „žaisti galimai nešvarius žaidimus“.
„Jei Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas ar jo komanda ir padarė kokius nors pažeidimus, jie turi būti nustatyti atlikus nešališką ir objektyvų patikrinimą. Ir tai turi būti padaryta laikantis visų galiojančių teisės aktų. Ministerijos vadovybės elgesys lėmė tai, kad kalėjimų tarnybos pareigūnai jau nepasitiki ne tik ministerijos galvomis, tačiau ir Vyriausybės vadovais, kurie leidžia ministerijai žaisti šiuos galimai nešvarius žaidimus. Situacija tampa nekontroliuojama, ji diskredituoja ne tik šalies bausmių vykdymo sistemą, bet ir Vyriausybę, Teisingumo ministeriją“, – teigia L. Pauliukas.
Anot VAITĮPS vadovoV. Jagmino, profesinės sąjungos nesiima vertinti M. Kairio veiklos LKT vadovo poste, tačiau jas neramina, kad esą tarnybinius patikrinimus atlieka anksčiau Kalėjimų tarnyboje dirbęs Gintautas Šarauskas. Jam dirbant tarnyboje, pasak profsąjungų, joje vyravo betvarkė.
„Sklando kalbos, kad prieš dabartinę LKT vadovybę nukreiptiems patikrinimams diriguoja Gintautas Šarauskas, Teisingumo ministerijos Bausmių vykdymo politikos grupės patarėjas. Dar ne taip seniai – Lietuvos kalėjimų departamento (taip anksčiau vadinosi LKT) direktoriaus pavaduotojas. Pareigūnų bendruomenę glumina faktas, jog patikrinimus atlieka žmogus, kuriam vadovaujant Kalėjimų departamente ir šalies įkalinimo įstaigose vyravo betvarkė, apibūdinti kuriai tinkamus žodžius rasti nelengva“, – teigia V. Jagminas.
Tuo metu LPPS, matydama šią situaciją, raštu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Vladislavą Kondratovičių su reikalavimu inicijuoti tarnybinius patikrinimus dėl visų vidaus reikalų ministro valdymo srities centrinių ir kitų įstaigų tarnybinio transporto naudojimo.
„Esu tikra, kad valstybėje neturi galioti dvigubi standartai. Mūsų žiniomis, vidaus reikalų ministro valdymo srities centrinių ir kitų statutinių įstaigų vadovai, pavaduotojai naudoja tarnybinį transportą vykimui į darbą ir namo. Prašome ministro atlikti tarnybinius patikrinimus, kad būtų patvirtinta arba paneigta ši mūsų turima informacija“, – teigia LPPS pirmininkė Roma Katinienė.
ELTA primena, kad vieno iš tarnybinių patikrinimų metu nustatyta, jog LKT vadovas M. Kairys naudojo tarnybinį automobilį kelionėms iš namų į darbą ir atgal, nors taisyklės esą to neleidžia.
R. Katinienė taip pat atkreipė dėmesį, jog dar pernai LKT vadovas M. Kairys buvo įvertintas labai gerai, tad, anot jos, atsižvelgiant į tai, tarnybos direktoriaus atžvilgiu vykdomi tarnybiniai patikrinimai gali atrodyti panašūs į „raganų medžioklę“.
„Praėjusiais metais LKT vadovo tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai, jis buvo skatintas. Dabar gi mums visiems bandoma įrodyti, kad viskas staiga pasikeitė. Aš manau, kad teisingumo ministras gerokai persistengė pradėdamas šią raganų medžioklę. Valstybei, pareigūnų bendruomenei jis siunčia paprastą žinią: lojalumas valstybei, teisės aktų viršenybė Teisingumo ministerijoje yra niekinės sąvokos“, – kalbėjo R. Katinienė.
M. Kairį siūloma atleisti iš pareigų
ELTA primena, kad teisingumo ministras R. Mockus siūlo atleisti iš pareigų LKT direktorių M. Kairį.
Toks nutarimo projektas pirmadienį registruotas teisės aktų registre. Nutarimo projekte nurodoma, kad tarnybinė nuobauda M. Kairiui, tai yra atleidimas iš pareigų, siūlomas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog LKT vadovas pažeidė Vidaus tarnybos statutą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą, taip pat taisykles, susijusias su įstaigų kontrole, reorganizavimu.
Galutinį sprendimą dėl M. Kairio atleidimo iš pareigų priims Vyriausybė.
Pats M. Kairys Eltai praėjusią savaitę teigė nesutinkantis su jo atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų išvadomis. Jis teigė planuojantis skųstis anksčiau ministrų kabinėto priimtus sprendimus jam skirti papeikimą ir griežtą papeikimą.
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė teisingumo ministro R. Mockaus siūlymui LKT direktoriui M. Kairiui skirti griežtą papeikimą.
R. Mockus Vyriausybės posėdyje sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. Kairys padarė pažeidimus, susijusius su tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėmis, tai yra naudojo tarnybinį automobilį kelionei iš namų į darbą ir atgal, nors taip elgtis pakeistos taisyklės esą neleido.
LKT vadovui, ministrų kabineto sprendimu, prieš kelias savaites jau buvo skirtas vienas papeikimas. Pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą pasiūlė teisingumo ministras R. Mockus, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo dėl LKT vadovo M. Kairio veiksmų išvadas.
Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, patvirtindamas Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala.
M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo.
Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės L. Valalytės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu.
Ši informacija perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
LKT kanclerė L. Valalytė yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, ji anksčiau nurodė priklausanti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama politiniam komitetui „Vieningas Kaunas“.
M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
