Stodama į Europos Sąjungą Lietuva pasirašė įsipareigojimą, vadinamą Jungtinių Tautų Tūkstantmečio tikslais. Vienas tikslų – parama dėl nėštumo ar nesėkmingų gimdymų mirštančioms Afrikos paauglėms ir moterims. Humaniškai programai skirti milžiniški Europos (ir Lietuvos) mokesčių mokėtojų pinigai. Bet tik dalis jų pasiekia Afriką, likusieji sėkmingai įsisisavinami Lietuvoje.
Per Lietuvą keliauja nevyriausybinės Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos paskaitos, kurių puošmena – aktorės Larisos Kalpokaitės ir Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės pasirodymai.
Kiek jie kainuoja mokesčių mokėtojams yra paslaptis, tačiau jokia paslaptis, kad paskaitos apie Afrikos moterų lytinį gyvenimą Lietuvoje neturi didelio pasisekimo. Pavyzdžiui, į Anykščius šį mėnesį buvo atvykęs net septynių lektorių–politikių–aktorių desantas, o paklausyti paskaitos susirinko tik šešios moterys.
Vilioja kelione
Anykščių verslo informacijos centre vykusioje paskaitoje rodyta Afrikoje nufilmuota „metodinė medžiaga", mokanti, kaip ant dirbtinio falo užmauti prezervatyvą, ir skaudžios vietos merginų istorijos apie seksualinę prievartą, abortus turėtų sugraudinti lietuvius ir priversti susimąstyti apie lytiškumą.
Parlamentarė M.A.Pavilionienė nemažai dėmesio skyrė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų vykdomai šeimos politikai ir džiaugėsi savo lytiniu aktyvumu. Kaip Afrikos mergaičių globėja pristatyta L.Kalpokaitė pasakojo apie savo patirtus gimdymo nesklandumus.
Už ES mokesčių mokėtojų lėšas Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija yra paskelbusi ir „Afrikos paauglių mergaičių ambasadoriaus" konkursą studentams.
Laimėtojui siūloma savaitės kelionė į Keniją ir galimybė susitikti su žymiais Lietuvos žmonėmis, valdininkais, kuriems bus galima papasakoti apie Afrikos mergaičių bėdas. Ir nė žodžio apie realią paramą afrikietėms.
Pinigų keliai
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė „Respublikai" sakė, kad šviečiamosios paskaitos su aktore L.Kalpokaite turėtų padėti sumažinti Afrikos merginų ir moterų mirtingumą.
„Kiek šis projektas kainuoja Lietuvai? Mums nieko nekainuoja, nes Lietuva yra įsipareigojusi padėti besivystančioms šalims. Tačiau apie pinigus nenorėčiau kalbėti nepasitarusi su projekto partneriais, – sakė E.Kuliešytė. – Partnerės yra Danijos, Vokietijos, Nyderlandų organizacijos. Nesuprantu, kodėl turi ką nors dominti pinigai? Čia juk yra jau nebe pinigų, o moralės dalykas. Neskaniai kvepia, kai domimasi pinigais. Pinigai mums ateina iš partnerių, o jie, parašę projektą, juos gavo iš Europos Komisijos".
Paklausta, kaip Lietuva padeda kenčiančioms Afrikos merginoms, skelbdama konkursą, kurio prizas – kelionė į turizmo safariais garsėjančią Keniją, E.Kuliešytė teigė, kad būtų geriau, jei ir daugiau lietuvių pamatytų, kaip tos šalies kaimuose gyvena žmonės.
„Mes vadovaujamės ES politika – padėti besivystančioms šalims, – įtikinėjo E.Kuliešytė. – Kita vertus, ar mes pajėgūs savarankiškai gyventi be ES? Ne. Todėl ir turime viską vykdyti, ką įsipareigojome, o kartu – spręsti ir savo problemas".
Lietuvoje bėdų pakanka
Seimo narė M.A.Pavilionienė „Respublikai" teigė, kad per Lietuvą keliaujančios paskaitos apie Afrikos mergaičių ir moterų vargus yra labai reikalingos, tačiau šis projektas per silpnas, nes rengiamas ne vyriausybiniu lygiu.
„Reikia gelbėti Subsacharinės Afrikos moteris, nes jos badauja, labai anksti pastoja, paauglės baisiomis sąlygomis gimdo, įvyksta daug komplikacijų, mirčių, – sakė parlamentarė. – Susitelkė visas pasaulis, norėdamas skirti pinigų ir dėmesio padėti išbristi iš tos padėties. Bet būna visko. Pavyzdžiui, ES skiria pinigus Afrikos problemoms, o jie tas lėšas sudeda į kelius. Tačiau reikia visada tikėti žmonėmis ir daryti gerus darbus".
Globoti savų nenori
– Ar buvote kada nors Afrikoje? – „Respublika" paklausė aktorės L.Kalpokaitės.
– Ne.
– Kodėl tapote Afrikos mergaičių globėja?
– A, buvau nebent Egipte.
– Ar Lietuvoje neegzistuoja ankstyvo nėštumo, seksualinio išnaudojimo problemų?
– Žinoma, kad yra, bet ką, jūs norite, kad važinėčiau ir globočiau Lietuvos mergaites? Čia yra nevyriausybinės organizacijos – asociacijos – projektas. Mane paėmė kaip žinomą veidą ir iškart sutikau.
– Jums mokamas honoraras?
– Negaunu nė vieno cento. Bet šis projektas – ne labdara, o vyriausybiniai įsipareigojimai, kuriuos Vyriausybė ir turėtų vykdyti. Nevyriausybinės organizacijos bando atkreipti Vyriausybės dėmesį, kuri turi skirti lėšų, ką įsipareigojo pasirašydama tarptautinius įsipareigojimus.
– Kiek kainuos šis projektas?
– Kiek galima skirti Baltarusijos mokykloms ar Afganistano ginekologams? Afrikos mergaitėms reikia skirti tiek, kiek Vyriausybė gali iš savo biudžeto.
– Kas įsipareigojo skirti tuos pinigus?
– Aš nežinau, kas konkrečiai pasirašė sutartis. Gal prezidentas, gal Vyriausybė, bet iki 2015 metų pasirašyta. Aš žinau tik tiek, kad už tai atsakinga nevyriausybinė organizacija, kuri projektui gauna pinigus ir dirba, bando atkreipti Vyriausybės dėmesį.
Julius GIRDVAINIS
