Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
nedera Jusu kalibro kulturosofui rasyti apie istorija tariamaja nuosaka ir didzia Europos ir lietuviu tautos geda-holokoausta - argi SS bataliono nesudarymas karo metais atleidzia pafgrindine tauta nuo atsakomybes del tragedijos, istikusios jos bendrapiliecius?
Ir jei kalbat apie suomius, 41 vasara su vokieciais puolusius rusus, gal prisiminsit skaitytojui ta TIKRAJI suoliu kara su TSRS - Manerheimo linija, kai nediduke valstybele (apie 4mio gyventoju tuo metu, panasiai, kaip Lietuvoje) - pasipriesino sovietinei Stalino saulei? Nerikia perrazsineti istorijos - tai labai nedekingas ir daznokai pavojingas reputacijai darbas...
Dėkui Valiušaičiui ir Aleksandravičiui už mūsų istorinės sąmonės ugdymą. Istorinės sąmonė – tai pamaitai, bet kai nevyksta atvirų diskusijų, tai atrodo, kad nieko nevyksta. Pernai teko keletą savaičių pagyventi Vilniuje ir tik vieną kartą papuoliau į diskusijų klubą, kuriame buvo aptarinėjama Dobilo Kirvelio paskaita apie kūrybiškumą. Uždaruose klubuose diskusijos tikriausiai vyksta, bet klubinės kultūros Lietuvoje plika akimi nesimato, jos nesijaučia net Vilniuje.

„Mūsų visuomenė atvira, tačiau mūsų mąstymas uždaras. Nemokame drąsiai mąstyti, drąsiai sakyti, ko norime ar nenorime, atsirinkti, kas reikalinga ir kas nereikalinga.“ - rašo jauna mergina Rima Pielikytė savo straipsnyje „Stovim vietoje, nes bijom mąstyti?”, kurį atsitiktinai radau svetainėje atvirai.lt
Įdomu paskaityti. Vienas geriausių pastarojo meto straipsnis apie istorines įžvalgas Lietuvos likimui.

Pvz, kaip pasielgs Lietuvos Vadovybė Kėdainių kniaziui Uspaskiui šiandien balsas.lt (kiti atsisakė spausdinti) paskelbus ultimatumą: pasitarukia konservatoriai iš politinės arenos ar ne..?
Nutylės? Numarins Darbo divizijos finansinius nusikaltimus?
-------
Bet citata: "kurios vadovybė remiasi jėgos struktūromis ir neslepia savo neigiamo nusistatymo Vakarų vertybėms".

Kas yra tos vakarų VERTYBĖS? Šaltiniai? Ar nevertėjo po dvitaškio paryškinti. Juo labiau, kad pačiai Lietuvai jos svarbios.

Nes TV forumuose, masinės informacijos priemonėse (čia pagal mūsų LR Konstituciją {44, 25 str}, o ne purvasklaidoje) girdime: vertybės, vertybės.
Kokios jos ir kiek jų?
Ir nesipriešinant 1939 - 1941 metais ne kažkiek tų lietuvių liko, nes drąsesni žuvo pokario kovose, darbštesni buvo ištremti į Sibirą, o labiau išsilavinę - pasitraukė į Vakarus. Liko (išliko) tik bailesni, tingesni ir bukesni.
Vienu žodžiu - "ernestai" ("letuviaj") bei pastaruosius valdantys "albinai".
valiušajtis noretu kad letuviaj prešintusi ir lenkams ir vokečams ir rusams bet tada neliktu letuviu ir dabar če gyventu tik žydaj
Iš Tamstos komentaro panašu, kad nelabai supratote autoriaus pagrindinę mintį.
Nėra autoriaus tekste nieko prieš žydus, lenkus ir Vašingtoną, nes ne jie yra Lietuvos problema.
Labai savalaikis ir absoliučiai teisingas straipsnis - sunku net kažką pridėti.
Tik Lietuvą apžergę "valstybininkai" tikrai nesivadovauja tokiomis kategorijomis - pavyzdžių, manau, vardinti nereikia.

P.S. Vienoje vietoje visgi rašyčiau kitaip: "...kaip niekada istorijoje geri santykiai su Lenkija" turėtų būti: "...kaip niekada XX amžiuje geri santykiai su Lenkija", nes nuo pat XIV amžiaus Lenkija visada buvo Lietuvos, kaip dabar pasakytume, strateginė partnerė, o pirmi kariniai susidūrimai tarp lenkų ir lietuvių įvyko tik 1919 metais.
Menka klaidelė: ne " SS bataljoną", o "SS legioną". Smulkmena, bet...
puikus straipsnis
Į dešimtuką. Prieš kelias dienas baigiau skaityti Eidinto knygą apie Maskvos sfinksą, ir man mintyse vis dar automatiškai sukasi variantai "kas būtų, jeigu". Kalbant apie tuos laikus, tiesiog pribloškia neryžtingumas, noras išsitarnauti ir naivumas. Kita vertus, ir dabar yra tokių pat veikėjų, ir tikrai ne mažuma. Mes esame tie patys žmonės - ir tada, ir dabar. Tik aplinka skiriasi. Žiūrint atskirai, tas nuolankumas gali pasirodyti tarsi racionalumas. Prisiminkim diskusiją dėl Adamkaus vykimo į Maskvą gegužės 9ajai. O žiūrint iš tolo - tarsi varlė sėdėtų šylančiame puode iki galutinai išvirs. Ar tai reiškia, kad reikia visą laiką būti principingam, net ir smulkmenose (klausimas ne retorinis)? Ar tai reiškia, kad priešintis lengva tik tada, kai neturi ko prarasti?

Skaitomiausios naujienos




Į viršų