Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Na koks jis karys? Pilstytojas iš tuščio į kiaurą.
Atsiprašau. Mano tigrašis. Rašytojas Aleksamdravičius. Esu skaitęs nemažai jo tekstų. Jie labai lokalūs, bet tiksliai išmąstyti. Bet jie neturi jokio poveikio valstybės ar visuomenės vystymuisi (plėtrai). Manau, kad jis vienišas karys. Talentingas.
apskritai nesuprantama Aleksandravičiaus pozicija visais svarbesniais Lietuvai klausimais.
Vienas geriausių Valiušaičio tekstų.
Tamstos vietoje Aleksandravičiui nedėkuočiau - nėra už ką. Jokios istorinės sąmonės jo tekstai neugdo, kaip ir pilietiškumo. Priešingai, paprastai juose daug ir manieringai paistoma apie nieką.
Dėl to ir komentarų po jo tekstais būna labai nedaug.
Neturiu ką pridurti prie Jūsų pasisakymo. Pritariu.
to Vidmantui:
"lietuviu tautos geda-holokoausta - argi SS bataliono nesudarymas karo metais atleidzia pafgrindine tauta nuo atsakomybes del tragedijos, istikusios jos bendrapiliecius?"

Pagrindinę tautą tada irgi ištiko tragedija - savos valstybės praradimas, okupacija. Tai yra toks 'force majeure', kuris atleidžia nuo šios atsakomybės. Juk kol buvo nepriklausoma Lietuvos Valstybė, tol bendrapiliečių neištiko jokia tragedija. Okupacijos metais Lietuvoje sprendimus priiminėjo ne lietuvių tauta. Lietuvių tauta niekaip negalėjo įtakoti nacių nuosprendžio žydams.
Šitokios atsakomybės ir gėdos už holokaustą primetimas lietuvių tautai yra bukiausia kremliška propaganda tema "pribaltai - fašistai-separatistai".
Šis trumpas straipsnis-tai doro lietuvio žvilgsnis į mūsų tautos gyvenimo istorines peripetijas.Istorijoje nebūna reiškinių be galimų alternatyvų.Istorinė BŪTINYBĖ-tai senas kominterninkų politininis triukas,kuriuo jie pateisina savo nusikaktimus prieš žmoniją.Jūsų minimas istorikas -viso labo psiaudo-istorikas.
V. Valiušaitis – „Vidmantui“
V. Valiušaitis – „Vidmantui“
Gerbiamasis, dėkoju už komplimentą ir pastabą, tačiau pastarąja tarsi netiesiogiai esu stumiamas į temas, kurių savo straipsnyje neliečiau – būtent apie Europos atsakomybę „dėl tragedijos, ištikusios jos bendrapiliečius“. Apie tai esu šiek tiek rašęs kitur, ateityje galbūt parašysiu daugiau. O štai dėl suomių karo – ačiū už mintį, būtinai pasistengsiu apie tai parašyti ir pravesti tam tikras paraleles su Lietuva. Ir tai yra atsakymas, kad istoriją taip pat galima svarstyti tariamąja nuosaka ne tikslu ją perrašyti (kuo Jūs visiškai be pagrindo mane kaltinate), bet paskatinti mąstymui ir dabarties alternatyvų aptarimui, kadangi kalbėdami apie istoriją iš tiesų mes kalbame apie dabartį.
Siaip tai gerai ,kad uzsimezge ar mezgasi diskusija ir ne vien specialistai desto tiesas. Istoriko Aleksandraviciaus niekada neskaitau. Man jo principai ir logika nuo seniai aiskus dar nuo universiteto laiku. Tais laikais 1980 m. ? teko rasyti kontrolini darba, jam vadovavo Aleksandravicius. Tai buvo darbas apie Amerikos pilietini kara. Rasiau kaip ir visi, bet savo nelaimei idejau is kazkur gauto amerikieciu zurnalo National Geography citatas ir sarase paminejau pati zurnala. Va tada ir suzinojau visa sio specialisto erudicija ir principinguma.... Man asmeniskai jo nuomone ir destomos tiesos nera nesvarbios.
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų