Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Investiciniu auksu prekiaujančios įmonės vadovas pasakoja savo karčią patirtį ir tikina nusivylęs Lietuvos teisėsaugos darbu.
Aukso centre, kaip pasakoja įmonės vadovas Žilvinas Leškevičius, prieš keletą metų dirbo buhalterė, kuri į savo sąskaitą laikas nuo laiko persivesdavo pinigų – apie 35 tūkstančius eurų. Tai pastebėjęs įmonės vadovas kreipėsi į teisėsaugą. Bylos nagrinėjimas truko daugiau nei dvejus metus.
„Mes gavome pranešimą, kad prokuroras apsiklausė tą buvusią buhalterę ir ji pasakė, kad čia su manimi viskas suderinta žodžiu. Ir dėl to jie nutraukė tyrimą“, – pasakoja „Florinus“ vadovas Ž. Leškevičius.
Ir tai tik viena istorija, su kuria susidūrė šio investicinio aukso centro vadovas. Pavyzdžiui, jo buvęs darbuotojas, kuriam talkino tėvas, pasisavino aukso už kelis šimtus tūkstančių eurų.
„Klientas, pavyzdžiui, užsako auksą, mūsų darbuotojas pakeičia pristatymo adresą. Jo tėtis gauna žinutę ir nueina tą auksą atsiima. Policija pati pradėjo tyrimą, turi užfiksavusi, kaip jis ateina ir pasiima auksą. O dabar – tyrimas nutrauktas“, – sako Ž. Leškevičius.
Tyrimai – arba nepradedami, arba vilkinami
Jau tradicija tampa, kad kasmet nutrūksta apie penktadalis visų pradėtų ikiteisminių tyrimų. Žinoma, kiekvieno nutraukto tyrimo aplinkybės – skirtingos ir tyrimai kartais trunka kelerius metus.
Ilgametis teisininkas Vytautas Nekrošius pirštu beda į ikiteisminio tyrimo įstaigas – policiją, Specialiųjų Tyrimų Tarnybą. Atsakomybę neša ir prokuroras.
„Pagal įstatymus prokuratūra kontroliuoja ikiteisminį tyrimą, ji derina su ikiteisminiu tyrimu, duoda leidimus atlikti tam tikrus veiksmus ir taip toliau. Ir, matyt, tos kontrolės yra per mažai. O kai atneša bylos medžiagą – nėra, kur dėtis“, – komentuoja V. Nekrošius.
Bet neretai pasitaiko ir priešingų situacijų – kai žmonės sulaukia įtarimų, tyrimas vyksta kelerius metus, byla patenka į teismą ir galiausiai teismas kaltinamuosius išteisina.
„Gaila žmonių, kurie po 5–8 metus po teismus pratampomi ir po to pasakoma, kad tu nekaltas“, – sako V. Nekrošius.
Išteisintas buvęs Panevėžio meras
Štai buvęs Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas beveik aštuonerius metus varstė teismų duris ir galiausiai Aukščiausiasis Teismas jį išteisino dėl piktnaudžiavimo.
Buvęs meras R. Račkauskas puikiai prisimena, kai STT pareigūnai jį savivaldybės koridoriais vedė su antrankiais, atliko kratas savivaldybėje, jo darbo vietoje.
Po palankaus teismo sprendimo į šią savivaldybę jis sugrįžo. Tiesa, jau ne į ankstesnį kabinetą, o kaip vicemeras. Dabar jis turi galimybę prisiteisti iš valstybės už laimėtą bylą. Šiuos pinigus sumokės visi mokesčių mokėtojai.
„Valstybė turi kompensuoti patirtas išlaidas žmogaus išgyvenimui. Ir labai aiškiai atsiprašyti jo“, – sako advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Teisininkas stebisi ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų darbu, kurie turėdami ypač daug laiko surinkti bylos duomenis, ją vis tiek pralaimi.
„Kalbant apie korupcinio pobūdžio bylas, tai pastaraisiais metais apie 15 procentų kaltinamųjų maždaug yra išteisinami“, – teigia Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Martynas Jovaiša.
„Skamba garsiausiai tos, iš kurių nieko neišeina. Daugiausiai reklamos ir mažiausiai rezultato“, – komentuoja V. Nekrošius.
Korupcijos bylas įrodyti sunkiausia
Apie 15 procentų bylų, kurias pralaimi prokuratūra, yra korupcinio pobūdžio. Prokurorai teisinasi, kad tokias bylas yra sunkiausia įrodyti.
„Korupcinės bylos yra sunkios bylos. Nes kitoje pusėje ne durniai sėdi, paprastai tai labai protingi žmonės, kurie žino sudėtis ir žino, kaip to išvengti. Tai yra sudėtingos bylos, taip, šitas argumentas priimamas. Bet tai nereiškia, kad bet ką į teismą galima atidavinėti“, – sako V. Nekrošius.
Mindaugas Sinkevičius, socialdemokratų lyderis, buvo teisiamas čekučių byloje, kai būdamas Jonavos meru ir savivaldybės tarybos nariu už valstybės lėšas įsigijo televizorių ir telefonus, jų suma siekė apie 1500. Tiesa, Aukščiausiasis Teismas jį išteisino.
M. Sinkevičiaus istorija parodė, kad skirtingi teismai gali priimti visiškai priešingus sprendimus. Pirmos instancijos teisme dažniausiai darbuojasi vienas teisėjas, apeliaciniame – trys. O Aukščiausiame Teisme – nuo trijų iki septynių skirtingų nuomonių teisėjų. Tad jeigu vienas teismas nuteisia, galiausiai po apeliacijos besikreipus į paskutinės instancijos teismą galima sulaukti ir išteisinimo.
Teismus pernai yra pasiekę apie 15 tūkstančių baudžiamųjų bylų. Prokuratūros teigimu, tik maža dalis bylų baigiasi kaltinamųjų išteisinimu.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
