Žinia apie autobusų stoties iškėlimą iš Panevėžio centro pasipiktinusiems keleiviams – vilties teikianti naujiena. Savivaldybė netikėtai paskelbė persigalvojusi ir jau linkstanti prie kito varianto – palikti stotį esamoje vietoje ir ją rekonstruoti už Europos Sąjungos paramą.
Keičia planus
Žinia apie autobusų stoties iškėlimą iš miesto centro pasipiktinusiems keleiviams – vilties teikianti naujiena. Savivaldybė netikėtai paskelbė persigalvojusi ir jau linkstanti prie kito varianto – palikti stotį esamoje vietoje ir ją rekonstruoti už Europos Sąjungos paramą.
Tiesa, Panevėžio vadovų vizijas temdo rimtos kliūtys. Bendrovės Baltijos investicijų grupė (BIG) ir Panevėžio statybos tresto konsorciumas, 2006-aisiais laimėjęs konkursą naujos stoties statyboms J. Basanavičiaus g. mainais pasiimant esamos pastatus ir sklypą pačioje miesto širdyje, tokio kąsnio kažin ar lengvai atsisakys. Per septynetą metų būsimosios stoties nė pamatų neišlieję verslininkai leidžia suprasti iš žaidimo nenorintys trauktis.
Rekonstruotų už europinę paramą
Neabejotinai „karščiausias“ Panevėžio taškas – miesto pūliniu vadinama autobusų stotis – per 2014–2020 m. turi būti rekonstruota. Tokį tikslą iškėlė pusantrų metų iki kadencijos pabaigos beturintys Savivaldybės vadovai.
Skaičiuojama, kad šis planas miesto biudžetui atsieitų rekordiškai pigiai. Lėšų stoties rekonstrukcijai tikimasi gauti iš Europos Sąjungos paramos fondų, iš miesto kišenės tereiktų pridėti 7,5 proc. išlaidų, preliminariai tai būtų maždaug apie 150 tūkst. Lt.
Panevėžio mero patarėjo Dariaus Simėno teigimu, panevėžiečių idėją palaiko ir Vidaus reikalų ministerija, kuruojanti 2014–2020 m. ES paramos paskirstymą miestų teritorijoms sutvarkyti.
Kiek per ateinančius šešetą metų Panevėžys galės pasisemti iš ES kišenės, kad pagražintų savo veidą, dar nėra aišku. Iš pradžių planuota penkiems didiesiems miestams atseikėti po lygiai europinės paramos, vėliau nuspręsta, kad lygybės čia neturėtų būti. Panevėžys savo erdvėms sutvarkyti geriausiu atveju gali pasisemti 70 mln. Lt. Ateinančių šešerių metų miesto strateginiame plane jau dabar numatyta 100 mln. Lt vertės darbų.
Ką nuveikti Panevėžyje už ES pinigus, miesto Taryba svarstys jau spalio pradžioje.
Tuomet vietos politikai turės apsispręsti ir dėl autobusų stoties perspektyvos. Kol kas strateginiame plane numatyta ją iškelti į J. Basanavičiaus g., tačiau Tarybai bus siūloma alternatyva – rekonstruoti tą pačią.
Nauja stotis jau turėjo veikti
Savivaldybės užmojus rekonstruoti pusę amžiaus skaičiuojančią stotį palaiko ir 2006-iaisias konkursą jai perkelti organizavusio Panevėžio autobusų parko direktorius Rimantas Petukauskas.
Vadovas laidoja viltį, jog BIG ir PST konsorciumas prisimins prieš septynetą metų Panevėžiui duotą pažadą pastatyti naują. Tačiau R. Petukauskas pripažįsta, kad atsikratyti įsipareigojimų nevykdančio investuotojo nėra paprasta.
„Konkurso nutraukti negalime. Jis įvykęs, turime nugalėtoją. Kita vertus, jau porą metų jis nesinaudoja savo teise ir pareiga – pastatyti naują stotį“, – į dviprasmišką situaciją konsorciumo įstumtas keleivių vežėjas.
Priversti BIG ir PST pradėti statybas R. Petukauskas tvirtina neturintis galių, mat konsorciumas su Autobusų parku nėra pasirašęs netgi jungtinės veiklos sutarties. Tai turėjo būti padaryta dar 2011-aisiais, kai buvo patvirtintas už investuotojo lėšas parengtas naujosios stoties teritorijos detalusis planas.
O jau šįmet panevėžiečiai ir užsukantieji į Aukštaitijos sostinę turėjo pamiršti kelią į senąją stotį – J. Basanavičiaus g. jau galėjo duris atverti naujoji.
Autobusai nebetrukdo
Tačiau prieš porą metų parengę statybas leidžiantį dokumentą verslininkai ėmė vilkinti laiką. Autobusų parko vadovybė konsorciumą užvertė ir žodiniais, ir raštiškais raginimais pradėti stoties statybas.
„Manome, kad po tiek laiko delsimo jau turime pagrindą konkurso laimėtojo norais nebetikėti ir manyti, kad konsorciumas vilkina. Aš juk negalėjau jo pasiųsti velniop iš karto, kai parengė detalųjį planą“, – „Sekundei“ teigė R. Petukauskas.
Parko vadovas mato dvi išeitis iš mirties taško: skelbti naują konkursą stoties statytojams arba už ES paramą rekonstruoti dabartinę. Pastarasis variantas direktoriui atrodo priimtinesnis.
„Dar prieš septynerius metus, kai visi, netgi Savivaldybės užsakymu studiją atlikę mokslininkai, rėkė, kad stotį reikia iškelti, nes autobusai teršia miestą, sakiau, kad ji turi būti žmonėms patogioje vietoje. Šiuolaikiniai autobusai ekologiški ir jiems vieta centre“, – įsitikinęs R. Petukauskas.
Per septynerius metus ir valdžios požiūris į autobusų stotį pasikeitė kardinaliai. Į Panevėžį aptarti miesto galimybių 2014–2020 m. pasisemti iš ES iždo šią savaitę atvykę Vidaus reikalų ministerijos atstovai kalbėjo, jog iškėlus stotį ir taip jau merdėjantis Aukštaitijos sostinės centras tik dar labiau ištuštėtų.
Mainais už stotį dovanojo 20 mln.
Pačiame miesto centre esanti autobusų stotis jau kone dešimtmetį kursto aistras ir negerus įtarimus. Jos iškeldinimo procese girdėjosi netgi nedviprasmiškų užuominų apie galimus bandymus įvykdyti Panevėžyje dar neregėto masto finansinę aferą.
Milijonierių bendrovių sudarytas BIG ir PST konsorciumas buvo vienintelis dalyvis Autobusų parko 2006-aisiais paskelbtame konkurse stočiai statyti.
R. Petukauskas pamena, jog konkurso sąlygomis domėjosi ne viena ir ne dvi stambios bendrovės, tačiau nežinia kodėl varžytis neišdrįso, nors Savivaldybės pasiūlymas atrodė gundantis. Mainais už J. Basanavičiaus g. pastatytą naują stotį bei autobusų parką investuotojui pažadėta dalis – apie 3 hektarus autobusų parko teritorijos ir suteikta teisė statyti ten komercinį pastatą. Maža to, kaip priedas jam dar turėtų atitekti dabartinės autobusų stoties Panevėžio miesto centre, Savanorių aikštėje, maždaug 45 arų sklypas.
Nekilnojamojo turto ekspertai prieš šešerius metus apskaičiavo, jog tokius mainus Savivaldybei būtų naudinga daryti tik užsitikrinus, kad į naujosios autobusų stoties bei autobusų parko statybą nugalėtojas investuotų ne mažiau nei 14 milijonų litų. 2006-aisiais vienas Panevėžio autobusų parko J. Basanavičiaus g. aras kainavo apie 50 tūkst. Lt. Taigi konkurso laimėtojui atitekę 3 ha parko teritorijos buvo verti bent 15 mln. Lt. Tuo metu kita mainų dalis – investuotojui pažadėti 45 arai Savanorių aikštės – anuo metu būtų atsiėjusi dar apie 5 mln. Lt: aras pačiame Panevėžio centre buvo vertas apie 100 tūkst. Lt.
Statyti nebeapsimoka?
Mieste tuomet sklandė kalbos apie vietos milijonierių nematomą kovą dėl tokio kąsnio. O jau atvirai apie negerus kėslus prabilta, kai konkurse vienintelis dalyvavęs konsorciumas Savivaldybei pasiūlė perpus mažesnę sumą – 7 mln. Lt.
R. Petukauskas tuomet neberinkdamas žodžių tokį sandorį įvardijo milžiniško masto afera. Verslininkų brukamo sandėrio nesutikusį pripažinti Autobusų parką konsorciumas padavė į teismą. Bylinėjimosi maratonas baigėsi taikos sutartimi: BIG ir PST pasižadėjo padidinti savo investicijas iki 14 mln. Lt.
Kodėl taip įnirtingai kovęsi dėl Savivaldybės užsakymo verslininkai nuo 2011-ųjų nėrę į krūmus ir būsimoje statybvietėje lig šiol nė akių nerodo?
BIG direktorius Alvydas Misiūnas „Sekundei“ yra teigęs, kad pati Savivaldybė apgavo milijonus ketinusius investuoti verslininkus. Esą sumaniusi į miesto pakraštį iškelti stotį, vietos valdžia sugalvojo staigmeną investuotojams – miesto bendrajame plane numatė gatvelę per pačią dabartinės autobusų stoties teritoriją. Esą ją nutiesus iš investuotojui pažadėtojo sklypo nieko nebeliktų.
Tačiau Autobusų parko atstovai mano, kad konsorciumo planus sustabdė ne pretekstu vilkinti projektą tapusi nauja gatvė, o nuo 2007-ųjų kardinaliai pasikeitusi šalies ekonominė situacija. R. Petukauskas skaičiuoja, kad konsorciumui mainais atitekęs Autobusų parko nekilnojamasis turtas dabar galėtų kainuoti perpus pigiau nei BIG ir PST įsipareigoję investuoti į naujos stoties statybas.
***** Verslininkai kaltina savivaldybę trukdant
Remigijus Juodviršis, BIG ir PST konsorciumo atstovas
Ne mes visus tuos metus stabdėme investicinio projekto įgyvendinimo procesą, o konkursą skelbęs Autobusų parkas ir Savivaldybė, kurios Taryba patvirtino konkurso rezultatus.
Negalime pradėti dirbti, nes ir šiandien nežinome, ką galime planuoti daryti miesto centre, nes neturime nė vieno reikalingo oficialaus dokumento. Konkurso sąlygose buvo nustatyta, ką kuri pusė turi padaryti. Kaip reikalavo konkurso sąlygos, mes pateikėme savo planus ir vizijas, tačiau nėra patvirtinti reikalingi dokumentai, nėra atliktos būtinos procedūros: nėra patvirtintas detalusis miesto centro planas, konkursas skelbęs Autobusų parkas neįvykdė savo įsipareigojimų, kad pastatai neturės jokių suvaržymų, o jie šiuo metu įkeisti bankams.
Apie naujus Savivaldybės planus dėl autobusų stoties žinome tiek, kiek informacijos pateikta viešojoje erdvėje. Jokių oficialių pranešimų ar siūlymų nesame gavę. Kai neturi informacijos, sudėtinga ką nors vertinti. Gal mintis pasinaudoti ES parama autobusų stoties rekonstrukcijai ir labai gera idėja, gal net galima sujungti jėgas ir drauge ką nors daugiau padaryti. Tiesiog reikia sėsti prie derybų stalo.
Mes esame už bet kokį sąžiningą sprendimą. Tas sprendimas turi būti sąžiningas ne tik visuomenės, bet ir investuotojų atžvilgiu, nes konsorciumas turi atgauti jau investuotas lėšas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
