Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Panevėžyje siekta daugiausiai vienoje vietoje kalbančių lietuvių gestų kalba rekordo. Minėdami Pasaulinę kurčiųjų dieną, šią negalią turintys žmonės gestų kalba pristatė savo kultūrines programas, mokė gestų kalbos abėcėlės.
Per du tūkstančius kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vaikų ir suaugusiųjų iš visos Lietuvos imitacinėmis dainomis, pantomimos judesiais pristatė kurčiųjų kultūrines programas. Taip pat susirinkusius mokė lietuvių gestų kalbos abėcėlės ir svarbiausių gestų, kuriuos turi mokėti girdintys, kad susikalbėtų su turinčiais klausos negalią.
„Mes nemokam tos kalbos tobulai, bet keletą gestų vis dėlto mūsų mokytojai išoksta tam, kad galėtų bendrauti su mokiniais, kurie turi sutrikimų“, – sako Radviliškio technologijos ir verslo centro projektų vadovė Julija Astrauskienė.
Pasak organizatorių, kurtieji gyvenantys tyloje negauna pakankamai informacijos apie juos supantį pasaulį, yra labiau emociškai pažeidžiami, tad norima plėsti jų akiratį.
„Man atrodo, kad jie jau pakankamai integravosi, tik mažesni miestai gal nemato jų menines programos. Džiugu, kad dabar viskas vyksta Panevežyje“, – kalba gestų vertėjas Arūnas Šaukeckas.
Surengę keturias valandas trukusį renginį, panevėžiečiai siekė Lietuvos rekordo – sukviesti į vieną vietą daugiausiai žmonių, kalbančių lietuvių gestų kalba.
„Reikia mokėti anglų, vokiečių kalbas, kad nuvažiavę į kitas šalis susikalbėtume. Lietuvių gestų kalba taip pat reikalinga ne tik Lietuvoje. Ji turi atitinkamų panašumų su kitoms gestų kalbomis. Gerai išmokę lietuvišką gestų kalbą, neprapultume ir kitose pasaulio šalyse“, – tikina renginio organizatorė, Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė.
Šį Lietuvos rekordą dar turi patvirtinti agentūra „Factum“.
