Kviečiame pasižvalgyti nuotraukų galerijoje:
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros
(36 nuotr.) 
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Pamatykite: Vilniuje pražydo sakuros (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Tiesa, šiemet sakuros pražydo kiek vėliau – praėjusiais metais medžiai žiedais aplipo jau balandžio pradžioje.
Japonijoje jos pražydo anksčiausiai per daugiau kaip 1200 metų
Japonijoje sakuros šiemet pražydo anksčiausiai per daugiau nei 1200 metų. Ankstyvas žydėjimas – kvapnus priminimas, kad klimato kaita visam laikui keičia natūralų Žemės rutulio funkcionavimą, pradedant ekstremaliomis žiemos audromis ir baigiant pusmetį trunkančiomis vasaromis.
Sakuros tokiuose miestuose kaip Japonijos Kiotas jau seniai reiškia ne tik sezono pokyčius. Šimtmečius gyventojai švęsdavo sakurų žydėjimą ir tai tapo jų papročiu, vadinamu hanami. Senoji tradicija tiesiogiai išverčiama kaip „gėlių peržiūra“, tačiau ji būdinga specifiškai sakuroms. Žmonės susirenka prie medžių apmąstyti gamtos grožio ir švęsti gyvenimo.
Šventė sulaukia visuotinio susidomėjimo ir įprastais metais (kai koronavirusas nesugadina linksmybių) turistai iš viso pasaulio suplūsta pamatyti reginio.
Panašu, kad dabar bus sunku nuspėti, kada prasidės metinis žydėjimas, nes oficialiai paskelbta, kad 2021 m. sakuros žydėti pradėjo kovo 26 d. Ši data yra anksčiausia per 1200 metų, kurią patvirtina turtingas sakurų festivalio dokumentų archyvas, datuojamas net nuo 812 m.
Archyvas atspindi ilgiausiai ir išsamiausiai užrašytą tokį gamtos reginį bet kurioje pasaulio vietoje – 732 užregistruotos datos, skaičiuojamos nuo IX amžiaus iki šių dienų.
Istoriškai hanami sezonas prasidėjo balandžio mėnesį, tačiau ši data per pastaruosius 100 metų ankstėjo ir vis labiau artėjo prie kovo. Labiausiai tikėtina priežastis? Klimato kaita.
„Įrodymai, tokie kaip sakurų sužydėjimo laikas, yra vienas iš istoriją reprezentuojančių žymeklių, į kuriuos mokslininkai žiūri atkurdami praeities klimatą“, – „The Washington Post“ sakė klimato mokslininkas Michaelas Mannas.
„Šiuo atveju šis žymeklis mums rodo tą patį, ką mums jau parodė kiekybinės, griežtos ilgalaikės klimato rekonstrukcijos – kad žmonių sukeltas planetos atšilimas, kurį šiandien stebime, yra nematytas tūkstančius metų“.
Nors tai yra nelaimingas posūkis hanami istorijoje, toks poslinkis parodo, kad augalai ir gyvūnai mato natūralaus funkcionavimo pokyčius, bandydami neatsilikti nuo nuolat besikeičiančios aplinkos.
Tai nevyksta tik Kiote – Tokijuje hanami prasidėjo 12 dienų anksčiau laiko. Nepaisant to, kad karantino metu klimato atšilimo banga sumažėjo septyniais procentais, norint, kad biologiniai procesai ir toliau veiktų šiltėjančioje planetoje, reikia pristabdyti klimato atšilimą.
