Antakalnio kapinėse atėjusiuosius pasitinka paminklai, primenantys apie šaliai svarbiausias datas: žuvusiems Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. Sausio 13-ąją gynusiems laisvės gynėjams, 1991 m. liepos 31-osios Medininkų žudynių aukoms, tų pačių metų rugpjūčio 21-osios įvykiams atminti.
Palaidotas pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentas
Čia palaidotas ir pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, kurio gyvybė užgeso 2010 m. Prieš mirtį A. Brazauskas sirgo limfmazgių ir prostatos vėžiu. Jis mirė savo namuose.
1988-aisiais A. Brazauskas išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą postą rėmė nacionalinio išsivadavimo judėjimas – Sąjūdis. LKP 1989-aisiais atsiskyrė nuo SSRS Komunistų partijos. A. Brazauskas nepriklausomybės metais buvo vienas populiariausių politikų. Jis – pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, išrinktas 1993 m. vasario 14 d.
Kaip prezidentas (1993-1998) ar premjeras (2000–2006) A. Brazauskas vadovavo šaliai maždaug dvylika iš dvidešimties nepriklausomybės metų.
Greta A. Brazausko palaidotas ir partizanų vadas bei su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas Adolfas Ramanauskas – Vanagas. Į partizanus A. Ramanauskas-Vanagas išėjo 1945-aisiais, prieš tai dirbo mokytoju.
Pokario metais A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Tais pačiais metais jis buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu.
Ginkluotą kovą vykdė iki 1953-ųjų, vėliau slapstėsi. Sovietų NKVD'istai jį suėmė, žiauriai kankino, o 1957-aisiais jam įvykdė mirties bausmę.
Už A. Brazausko ir A. Ramanausko – Vanago amžinojo poilsio atgulę ir Lietuvos signatarai. Tarp jų – Romualdas Ozolas, Stanislovas Gediminas Ilgūnas, Nijolė Ambrazaitytė bei kiti.
Visai netoli atminimo lentelė pažymi, jog Antakalnio kapinėse ilsisi ir Sausio 13-ąją už Lietuvos laisvę kovoję ir ją gynę piliečiai, kurie lemtingą dieną dėl tėvynės laisvės atidavė savo gyvybę.
Kiek tolėliau Antakalnio kapinėse palaidoti ir už Lietuvos laisvę kovoję partizanai ir karininkai. Tarp jų ir Antanas Kraujelis – Siaubūnas, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, generolas Gintautas Zenkevičius, flotilės generolas Raimundas Saulius Baltuška, šalia palaidota ir buvusio kariuomenės vado Valdo Tutkaus žmona Lilija Tutkuvienė.
Visai netoli jų palaidotas ir Ukrainoje žuvęs lietuvis karys savanoris Tadas Tumas – Milžinas, kurio gyvybė, kovojant prieš okupantus, užgeso 2024 m. Tadas Tumas žuvo 2024 m. vasario 23 d. netoli Bachmuto, vykdydamas kovinę užduotį kartu su Ukrainos kariais. Jis tarnavo Ukrainos gynybos tarptautiniame legione. Jam buvo 43-eji.
Palaidoti ir žymūs politikai
Antakalnio kapinėse taip pat palaidotas ir ne vienas žymus Lietuvos politikas. Vienas iš jų – buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas. 73-iuosius metus ėjusio vyro gyvybė užgeso 2024 m.
G. Kirkilas 1978-1989 m. priklausė SSKP, vėliau Lietuvos komunistų partijai. Algirdui Mykolui Brazauskui tapus Centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi, dirbo jo padėjėju ryšiams su spauda, o 1990-1992 m. jo padėjėju.
1990 m. G. Kirkilas išrinktas Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) pirmuoju pavaduotoju ir keletą metų priklausė šiai politinei jėgai. Nuo 2001 m. tapo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariu, 2007-2009 m. pirmininkavo socialdemokratams.
Politikas buvo renkamas į Seimą nuo 1992 m. ir dirbo parlamente keletą kadencijų – iki 2020 m. 2017 m. lapkritį pasitraukė iš socialdemokratų gretų. G. Kirkilas vadovavo Vyriausybei 2006-2008 m. G. Kirkilas 2003 m. buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi, po metų – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.
Netoli G. Kirkilo amžinojo poilsio atgulė ir kitas buvęs premjeras Adolfas Šleževičius, kuris mirė 2022 m. Premjero postą politikas užėmė 1993-1996 metais. A. Šleževičiaus vadovavimo metais buvo įvesta nacionalinė šalies valiuta – litas, buvo derinamas rusų kariuomenės išvedimas iš Lietuvos, pasirašytos pirmosios įsijungimo į tarptautines organizacijas sutartys, spręsti socialiai, ekonominiai ir kiti klausimai.
Antakalnio kapinėse palaidotas ir 2016 m. miręs tuometinis sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla. 2012 m. J. Požėla tapo kandidatų į Seimą LSDP sąraše 9-asis numeris[3] ir buvo išrinktas į 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimą, kur jis ėjo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininko pareigas bei dirbo Sveikatos reikalų komitete. Nuo 2016 m. politikas buvo sveikatos apsaugos ministru.
Visai netoli ilsisi ir buvęs Seimo narys Rokas Žilinskas, kuris anapilin išėjo 2017 m. Pirmą kartą į Seimą R. Žilinskas buvo išrinktas 2008 metais su tuometiniu Arūno Valinsko vadovautu Tautos prisikėlimo partijos sąrašu. Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu jis tapo 2011 metais.
Į Seimą R.Žilinskas buvo išrinktas ir 2012 bei 2016 metais. Jis buvo pirmasis Lietuvos parlamentaras, prisipažinęs, jog yra homoseksualus. R.Žilinskas 2010 metais dalyvavo pirmose Vilniuje vykusiose gėjų eitynėse.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
