Pasak G. Palucko, laukiama, kol incidentą ištirs Ispanijos bei Portugalijos institucijos, o joms baigus tyrimą išvadas esą galės daryti ir Lietuva.
„Pirmiausia reikia pasirūpinti prevenciškai, kad tokios situacijos Lietuvoje (…) apskritai nesusiformuotų “, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Paluckas.
„Priklausomai nuo išvadų tyrimo, matysime, kokių dar galime imtis apsaugos priemonių. (…) Kol kas papildomai mes imtis priemonių negalime, nes nežinome, kas sąlygojo Iberijos pusiasalio energetinę krizę, bet po tyrimo, kai matysime išvadas, galbūt galėsime imtis ir kažkokių papildomų priemonių, kurių nenumatėme ir nenuspėjome“, – tikino Vyriausybės vadovas.
Jo teigimu, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių tinklo atsparumą stiprina vasario pradžioje įvykusi sinchronizacija su kontinentiniais Vakarų Europos elektros tinklais ir atsijungimas nuo vadinamojo BRELL žiedo su Rusija ir Baltarusija.
„Labai gerai, kad mes ne BRELL priklausome, nes, jeigu BRELL (žiede – ELTA) įvyktų blackout'as (masiškai nutrūktų elektros tiekimas – ELTA), įvyktų visame, o mes šiandien matome, kad kontinentinės Europos elektros tinkluose galimi atsijungimai regioniniai“, – teigė G. Paluckas.
Analizę dėl masinių elektros sutrikimų Pirėnų pusiasalyje ketina pradėti ir Europos Sąjunga (ES).
Antradienį skelbta, jog elektros tiekimas tos dienos rytą buvo atkurtas maždaug 99,16 proc. Ispanijos elektros vartotojų.
Pirėnų pusiasalyje masiškai sutrikus elektros tiekimui, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad šalies sistema veikia sklandžiai ir be sutrikimų.
Kontinentinės Europos sinchroninė zona dėl elektros perdavimo tinklų avarijos Pietų Europoje pirmadienį buvo pasidalinusi į dvi atskiras dalis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
