Praėjusių metų gegužę Valstybinės ligonių kasos iniciatyva buvo pakeistas paliatyviosios pagalbos suaugusiems bei vaikams teikimo tvarkos aprašas apribojant stacionarinės pagalbos teikimo trukmę iki 60 dienų (vietoj neribotos). Kilus abejonėms tokio sprendimo pagrįstumu, sudaryta darbo grupė išanalizavo stacionarinės paliatyviosios pagalbos teikimo problemas, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus bei parengė tvarkos tobulinimo pasiūlymus.
Sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės teigimu, buvo būtina detaliai išanalizuoti problemas, nes paliatyvioji pagalba – tokia paslauga, kurios negalima riboti, bet negalima ir piktnaudžiauti.
„Todėl buvo labai svarbu objektyviai įvertinti poreikius ir galimybes, – pabrėžė ministrė. – Žmogus turi gauti tokią pagalbą, kokios jam tikrai reikia ir svarbiau ne riboti kiek laiko, bet tiksliau nustatyti kam ir kaip tokia paslauga turi būti teikiama.“
Pakeistame Paliatyviosios pagalbos suaugusiems ir vaikams teikimą reglamentuojančiame įsakyme aiškiai ir paslaugų teikėjui, ir pacientui išdėstytos nuostatos kada žmogui gali būti teikiama paliatyvioji pagalba bei nustatyti saugikliai. Svarbiausia, pasak ministrės R. Šalaševičiūtės, liko nuostata, kad paliatyviosios pagalbos paslaugos pacientams teikiamos neterminuotai.
Paliatyvioji pagalba, pagal pakeistas įsakymo nuostatas, gali būti teikiama stacionare, arba paciento namuose, taip pat ambulatoriškai gali būti teikiamos konsultacijos pacientui ir jo šeimos nariams. Dažniausia paliatyvioji pagalba teikiama onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Kiekvienu atveju dėl paliatyviosios pagalbos teikimo pacientai ar jų šeimos nariai turi tartis su gydančiu gydytoju. Pasikeitus paciento sveikatos būklei, dėl tolesnio gydymo tariasi gydymo įstaigos konsiliumas.
Paliatyviosios pagalbos tikslas mažinti nepagydoma, progresuojančia liga sergančių pacientų fizines kančias ir (ar) jų išvengti, tiksliai nustatyti pacientus varginančius simptomus, juos kontroliuoti ir mažinti, nustatyti psichologines ir socialines paciento ir jo artimųjų problemas, padėti jas spręsti stiprinant norą gyventi, o mirtį laikant natūraliu procesu, pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę.
Atsižvelgdama į tokių paslaugų poreikį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė praėjusiais metais patvirtino naują stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugų kriterijų – lovų skaičių padidino nuo 6 iki 9 lovų 100 tūkst. gyventojų. Artimiausiu metu numatoma plėtoti dienos stacionaro ir ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas panaudojant ES fondų investicijų lėšas.
