Pasak jų, didžiausių problemų kyla užtikrinant parenterinę mitybą – maitinimą tiesiai į veną – onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems toks gydymas namuose nėra įprastai kompensuojamas.
„Kauno hospiso namų“ direktorė Kristina Krasko teigė, kad per pastaruosius tris mėnesius organizacija susidūrė su trimis pacientais, kurie norėjo paskutines gyvenimo dienas praleisti namuose, tačiau dėl medicininės mitybos kainos to padaryti negalėjo.
„Visi pacientai mirė ligoninėje. Kodėl taip įvyko? Todėl, kad jie neturėjo pasirinkimo. Nes tai yra finansinė našta, dėl ko jie turi likti ligoninėje“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė K. Krasko.
„Pildome paskutinius pacientų norus ir ateinam į jų namus, ir rūpinamės ta aplinka, bet šito noro įgyvendinti tiesiog nepavyko ne dėl mūsų kaltės, o dėl to, kad pacientui teko rinktis“, – pridūrė „Kauno hospiso namų“ direktorė.
Jos teigimu, parenterinės mitybos užtikrinimas namuose pacientui kainuotų apie 100 eurų per parą, arba maždaug 3 tūkst. eurų per mėnesį. Į šią sumą įeina medicininė įranga, priemonės ir specialistų pagalba.
„Tai nėra prabangūs vaistai, tai nėra kažkokie įgeidžiai ar įnoriai. Tai yra tai, kad žmogui būtų užtikrinta būtinoji pagalba namuose“, – kalbėjo hospiso vadovė.
Ji pabrėžė, kad tinkamai finansuojant šias paslaugas būtų galima ne tik užtikrinti pacientų gyvenimo kokybę, bet ir sumažinti ligoninių apkrovą.
Suaugusiems pacientams – daugiau kliūčių
Gydytojos dietologės Justės Parnarauskienės duomenimis, Lietuvoje šiuo metu parenterinė mityba namuose taikoma 12 pacientų – šešiems suaugusiesiems ir šešiems vaikams.
Tuo metu enterinė mityba, kai specialūs mišiniai tiekiami į virškinamąjį traktą, namuose taikoma apie 420 pacientų, iš jų 300 suaugusiųjų ir 120 vaikų.
Pasak specialistės, parenterinę mitybą namuose lengviau užtikrinti vaikams, o suaugusiesiems galimybės priklauso ir nuo ligos pobūdžio.
„Suaugusiesiems yra sudėtingiau, kadangi suaugusiems yra kol kas požiūris tas, kad tai turi būti neonkologinis susirgimas, ir tada mes galim bandyti gauti. Jeigu tai yra onkologija, na, kol kas tokio požiūrio nėra“, – teigė J. Parnarauskienė.
Ji pažymėjo, kad kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje, parenterinė mityba namuose taikoma ir nemažai daliai onkologinių pacientų.
J. Parnarauskienės teigimu, Lietuvoje medicininės mitybos skyrimo procedūros išlieka sudėtingos, o pacientams reikalingas gydymas kai kuriais atvejais pradedamas per vėlai.
„Niekas nenori tų visų vamzdelių ir laukiama paskutinės minutės, kai pacientas jau yra labai išsekęs, ir tada mes turim daug komplikacijų“, – sakė gydytoja.
Anot jos, mitybos nepakankamumas blogina pacientų būklę, apsunkina reabilitaciją, lėtina žaizdų gijimą ir didina gydymo išlaidas.
Lietuvoje nuo 2025 metų kompensuojama 100 proc. enterinės mitybos mišinių bazinės kainos, tačiau specialistai taip pat pabrėžia, kad vien šios priemonės nepakanka visų pacientų gydymo tęstinumui užtikrinti.
Naują tvarką tikimasi parengti kitų metų liepą
Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos prezidentas Andrius Klimašauskas teigė, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) rengiamas naujas klinikinės mitybos teikimo tvarkos įstatymas, kurį planuojama turėti iki 2027 metų liepos.
Pasak jo, naujasis reguliavimas turėtų supaprastinti medicininės mitybos skyrimą, nustatyti aiškesnę paslaugų teikimo ir priežiūros tvarką.
Vis dėlto specialistas pabrėžė, kad finansavimo klausimams išspręsti reikės atskirų sprendimų.
„Tam turės būti padaryti atskiri žingsniai ir tikėtis, kad iki liepos mėnesio viskas susitvarkys, absoliučiai naivu“, – sakė A. Klimašauskas.
Jo teigimu, vienas svarbiausių tikslų – pakeisti parenterinės mitybos namuose skyrimo tvarką, kad ši pagalba būtų prieinama tiek onkologinėmis, tiek kitomis ligomis sergantiems pacientams.
Taip pat siekiama užtikrinti atskirą enterinės mitybos finansavimą ligoninėse ir sudaryti sąlygas derinti skirtingus medicininės mitybos būdus.
Gydytoja dietologė J. Parnarauskienė taip pat siūlo plėsti dietistų teikiamas paslaugas, nes šiuo metu jų konsultacijos nėra apmokamos valstybės lėšomis.
„Mūsų komandoje labai trūksta dietistų. Lietuva turi labai unikalią sistemą, turi gydytojus dietologus ir turi dietistus. Tik dietisto konsultacijos yra neapmokamos“, – sakė J. Parnarauskienė.
Jos teigimu, finansuojant šias konsultacijas, dietistai galėtų dirbti šeimos gydytojų komandose, ambulatorinėse gydymo įstaigose ir ligoninėse, taip padėdami dažniau ir anksčiau nustatyti mitybos nepakankamumą.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
