„Oro navigacija“: dingęs lėktuvas skrido nevaldomoje oro erdvėje

Virš Baltijos jūros dingęs bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ lėktuvas skrido palyginti žemai, nevaldomoje oro erdvėje ir jo nefiksavo nė vienos šalies radarai. Oro eismo paslaugas teikiančios bendrovės „Oro navigacija“ atstovai teigia padarę viską, ką reikėjo daryti tokioje situacijoje.

„Kur mes teikiame paslaugas, ryšys yra geras, jokių nusiskundimų dėl to nesame sulaukę. Kiekvienais metais tikriname radijo siųstuvus, su jais viskas yra gerai. Skrydžių centruose budi ne po vieną darbuotoją, jie be leidimo iš darbo vietos neturi teisės pasitraukti. Tačiau mes teikiame paslaugas aukštyje nuo 3 kilometrų, tai, kas yra žemiau - vadinamoji nevaldoma oro erdvė“, - BNS sakė „Oro navigacijos“ vadovas Algimantas Raščius.

„Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas Vytautas Vaižmužis BNS patvirtino, kad į Lietuvos oro erdvę įskridęs lėktuvas pranešė, kad yra 4 tūkst. pėdų, arba 1,5 kilometro aukštyje.

„Tai buvo nevaldoma oro erdvė - vos 4 tūkst. pėdų. Lėktuvo nefiksavo nei Lietuvos, nei Lenkijos, nei Švedijos radarai, nes jis skrido per žemai bei buvo nutolęs nuo kranto daugiau nei per 100 kilometrų“, - BNS sakė V.Vaižmužis.

REKLAMA

Pasak jo, tokiame aukštyje skrendantis lėktuvas neturi prievolės nuolat pranešinėti informacijos apie savo skrydį.

„Aviacijos specialistai ar lėktuvo savininkai geriau galėtų pasisakyti, kodėl buvo pasirinktas toks rizikingas kelias. Vienmotoris lėktuvas virš Baltijos jūros, toli nuo kranto yra retas atvejis“ , - BNS sakė „Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas.

Jo teigimu, lėktuvas galėjo būti gabenamas saugesniu keliu sausuma, kaip konteinerinis krovinys.

Tačiau vieno iš pilotų dukra Brigita Mačiulytė BNS sakė, kad skrydžiai per Baltijos jūrą lėktuvu „An-2“ buvo įprastas dalykas.

„Mūsų tėtis Mačiulis ne tokius atstumus yra įveikęs tokiu lėktuvu, todėl, kaip jis ne kartą sakydavo, Baltijos jūra jam tebuvo „pelkė“, - BNS sakė duktė.

Ji taip pat stebėjosi teiginiais, esą lėktuvai nefiksuojami oro erdvėje žemiau nei trys kilometrai aukščio, ir atkreipė dėmesį į pranešimus, kad švedai gelbėjimo operaciją pradėjo anksčiau nei lietuviai.

Palangos skrydžių valdymo centro vadovas Albinas Balčiūnas BNS teigė, kad „Oro navigacijos“ specialistai nuolat yra darbo vietoje, visi pokalbiai yra įrašinėjami.

„Prie pulto niekuomet nebudi vienas žmogus, budi keli. Jie gali pasitraukti tik gavę leidimą. Be to, yra įrašinėjami ne tik pokalbiai su pilotais, 24 valandas per parą yra įrašomi ir vidiniai mūsų darbuotojų pokalbiai“, - BNS sakė A.Balčiūnas.

Palangos skrydžių valdymo centro vadovo tvirtinimu, centro darbuotojai padarė viską, ką galėjo.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų