Apie tai laidoje pasakojo ornitologas Marius Karlonas.
Ar matosi ir jaučiasi gandrų populiacijoje, kad jų mažiau į Lietuvą grįžtančių?
M. Karlonas: Taip, iš tikrųjų gandrų populiacija dabar palengva mažėja. Jeigu mes dar prieš 10-15 metų Lietuvoje skaičiavome, kad turime gandrų piką, buvo apie 19-20 tūkst. pereinančių porų šalyje, tai šiuo metu vertinama, kad populiacija susitraukė, ornitologai vertina, kad šalyje peri apie 16-17 tūkst.
Žinoma, tie skaičiai nėra visiškai tikslūs iki vieno gandralizdžio, bet preliminariais duomenimis jų sumažėjo. Tai lemia tikrai ne tik tai, kad ne visi mes, lietuviai, ne visą laiką norime jų kiemuose turėti, bet daugiau aplinkos sąlygos. Labai mūsų kraštovaizdis keičiasi, žemės ūkis labai stipriai keičiasi, daugėja monokultūrų ir cheminės žemdirbystės. Tai yra visiškai nenaudinga visai mūsų aplinkai, ne tik gandrams, bet ir visiems atviro kraštovaizdžio paukščiams, kaimo paukščiams.
Tai reiškia, kad kur anksčiau buvo kažkokie daržai, mozaika, medeliai, upelis tekėjo, pelkė, pievutė šlapia, dabar jau viskas suarta, numelioruota, užsėta, rapsų laukai. Ten gyvybei vietos nebelieka. Galų gale, viskas nupurškiama pesticidais, insekticidais, herbicidais ir tos gyvybės, kuo galėtų maitintis gandrai laukuose, vis mažiau ir mažiau.
Todėl tie regionai, kaimai, kur dar matome nemažai gandralizdžių, gandrų, tai yra ekologinis aplinkos indikatorius. Tai reiškia, kad toje aplinkoje mūsų gamta dar yra ganėtinai sveika, nes daug gandrų gali išsimaitinti. Jeigu jau liko tik vienas gandras kaime, tai dažniausiai reiškia, kad jau kažkas yra negerai su mūsų aplinka.
Galbūt per intensyviai ūkininkaujame, viską per daug numelioravome ir gandrai jau nebegali apsigyventi. Tai pagrindinis rodiklis, dėl ko gandrų mažėja. Jeigu viskas būtų gerai su mūsų kraštovaizdžiu, aplinka, jeigu ne kaimuose apsigyventų, tai kažkur laukų medžiuose ir populiacija nenyktų, bet jie mažėja ir pakankamai sparčiai.
Ar šį pavasarį jau gandrus matėte sugrįžusius į Lietuvą?
M. Karlonas: Gandrai jau pirmieji parskridę. Praėjusį kaip tik savaitgalį mačiau gal 10 gandrų, tiesa, Vakarų Lietuvoje.
10 gandrų. Čia jau daug skaitosi, kaip tokiam metų laikui?
M. Karlonas: Negalima sakyti, kad daug. Iš tikrųjų gandrai nėra visiškai prisirišę prie gandrinių šventės mūsų, prie kovo 25 dienos. Iš tiesų parskrenda dažnai kai kurie jau savaitę anksčiau, kartais netgi dvi, o kai kurie vėluoja savaitę arba dvi, bet tai yra visai normalu. Iš toli migruojantiems paukščiams, vis tik iš Afrikos skrendant, sunku apskaičiuoti tą tikslų laiką, kad pas mus parskristų ant šventės.
Toks pavasaris, kurį jie dabar randa, kaip jis jiems?
M. Karlonas: Manau, kad idealus. Manau, kad pavasaris čia gandrams yra tikrai „super“. Tai yra du dalykai. Žinoma, yra šiluma ir daug vandens. Kai yra vandens, yra visą laiką ir gyvybės. Tai nereiškia, kad gandrai tik varles gaudo, kaip mes įsivaizduojame.
Kartais gyvūnai, paukščiai yra visaėdžiai, jie gali lesti ir žuvytes, ir varles, netgi ir paukščių kiaušinius kažkokius, driežus, gyvates. Tos gyvybės dabar yra pakankamai nemažai, šiltas kovas, šiltas pavasaris jau prižadino gamtą, todėl galima sakyti, kad gandrai jau parskrido visiškai į puotą.
Ką gandrai veikia šiomis dienomis?
Kuo dabar jie užsiima diena iš dienos?
M. Karlonas: Žinoma, dažniausiai pirmasis į lizdą, apskritai į savo teritoriją, iš Afrikos sugrįžta patinas. Patelės įprastai sugrįžta po savaitės, kartais dviejų, kartais kelias dienas vėliau. Sugrįžusio patino pagrindinė misija – užsiimti savo lizdą, kad kažkuris kitas patinas neužsiimtų jo. Ginti lizdą ir laukti patelės.
Kartais būna per laiką ir paremontuoja tą lizdą, kad nebūtų sarmata, kai patelė parskris. Kažką patvarkyti, kokią šaką parnešti ir panašiai, kad kai parskris patelė, jisai lauktų jos su dovanomis, su „išsiurbliuotu“ lizdu. Juokauju, žinoma, bet tikrai taip, patinai pirmieji.
Dabar yra tikrai pats intensyviausias laikas, kai gandrai užsiiminėja teritorijas ir tvarko lizdus, nes nereiškia, kad tu grįši iš Afrikos po kažkiek laiko ir tas lizdas bus laisvas. Yra daug jaunų paukščių, atsiminkime, kurie pernai išsirito ir taip pat skrido į Afriką žiemoti.
Jie dabar ieško savo perėjimo vietos, kur jiems reikės perėti. Vyksta konkurencija ir kiekvienais metais tą savo lizdą reikia apginti arba netgi prarasti. Jeigu atsiranda jaunas, stiprus, kitas patinas, kuris neturi kur perėti, tai jis gali netgi nukonkuruoti ir tą lizdą užimti.
Kas tada atsitinka tam vyresniam patinui?
M. Karlonas: Būna priverstas ieškotis kito lizdo arba netgi praleisti perėjimo sezoną, nes vis tik gandrai dažniausiai sudaro ilgaamžes poras, yra monogamai. Patelė su patinu daugiausia yra prisirišę ne vienas prie kito, o prie lizdavietės. Jie nesusituokia, vienas kitam įžadų neduoda, jie duoda įžadus tai lizdavietei konkrečiai.
Jeigu yra galimybė, tai jie apsigina abudu. Ta pora gali perėti, kad ir 10-15 metų tame pačiame lizde. Jeigu atsiranda kitas patinas, pora išyra, bet tai nereiškia, kad patelė grįžus su tuo nauju patinu neperės, nes yra jau žiedą uždėjusi kitam patinui. Tai gali įvykti tų permainų jų gyvenime.
Žinoma, tas, kuris netenka lizdo, jis jau skraido aplinkui, per kaimus ir ieško, kur vėl galėtų perėti. Tik kleketuoja, bando prikviesti kitą patelę. Gali taip nutikti ir patelei. Būna, kad grįžta patinas pirmas ir per laiką parskrenda kokia nauja patelė, kuri neturi poros, dar jauna ir bando tą patiną užsiimti.
Kartais tie patinai jau pradeda „meilikuotis“ su naujomis patelėmis, užsiimti, kol negrįžta pagrindinė šeimininkė lizdo. Tada jau tą patelę naują parveda, jeigu tik gali. Gandrai tikrai yra prisirišę prie savo lizdų, bet tai meilės įžadai su tam tikrais klaustukais.
Ilgos gandrų kelionės
Būna, kad meilės įžadai baigiasi kelionėje, nes kelionė ilga, daug tūkstančių kilometrų reikia įveikti gandrams? Gal kai kurie net ir nebegrįžta, galiausiai žūsta kažkur pakeliui? Tada irgi ieško naujos poros?
M. Karlonas: Visų pirma, apie gandrų kelionę – tikrai ji nėra lengva. Ypatingai ne tik dėl natūralių pavojų, kurių gamtoje pilna: plėšrūnai, ligos, nusekimas, oro sąlygos ir panašiai. Taip pat ir žmogaus sukurtų: visokie elektros laidai. Jie dažnai tupia ilsėtis ant elektros laidų ir yra nutrenkiami elektros. Taip pat medžioklė, pavyzdžiui, artimuosiuose rytuose, arabų šalyse labai daug jų šaudo.
Taip pat Afrikoje, kur yra šaudoma visiškai dėl malonumo. Tai pas mus visiškai nesuvokiama, gandras yra saugomas paukščius, o ten jų tūkstančius tiesiog nušauna kiekvieną dieną ir daug jų žūva net mūsų šalies nepasiekę. Žinoma, pati kelionė: perskirsti per Sacharą, per Afriką visą.
Tų iššūkių yra ir čia jau ne visi sugrįžta. Jei grįžti, lauki savaitę, dvi savo antrosios pusės ir niekas neparskrenda, žinoma, gandras supranta, kad reikia ieškoti naujos antros pusės. Gyvenimas tęsiasi. Liūdnas iš pradžių būna, bet gyvenimas tęsiasi ir antrą pusę vis tiek galiausiai susiranda, jau nebūna vienas iki senatvės.
Kaip atrodo gandralizdžiai po žiemos?
Pas mus gana stipri žiema buvo. Ar gandralizdžiai buvo stipriai paveikti?
M. Karlonas: Na, neteko man matyti, kad kažkas nutiktų tiems gandralizdžiams. Iš tiesų pats gandralizdis yra pakankamai solidus ir sunkus daiktas. Senas gandralizdis, jeigu jame gandrai peri kokius 15-20 metų, gali svert iki pusantros tonos ar virš tonos. Tai yra kaip lengvasis automobilis beveik.
Gandralizdžiai kartais nukenčia dėl to, kad sugriūna jų pamatas, ant ko jie yra pastatyti. Kartais net stogas įgriūna kažkokio kluono, tvarto, namo, kaminas gali nugriūti, bokštas, nes tiesiog tas svoris, jisai kaupiasi ir kaupiasi. Tai nėra tik šakelės, nes kiekvienais metais gandras vis papildo savo lizdą lizdine medžiaga, jį vis pristato.
Tos šakelės, detritas, išmatos, gandrų maisto likučiai, jie pūva ir pasidaro tokia durpė. Įsivaizduokime tokio pusantro metro aukščio ir pusantro metro pločio durpės maišą. Tikrai jis sveria labai daug. Žiema nemanau, kad labai stipriai paveikia.
Labiau būna paveikę kokios audros, vasarą būna išverčia medį, sulaužo kažką, tuomet yra daugiau pavojų. Žiemą viskas užšąla ir manau, kad gandrams tiesiog reikia naują sluoksnį lizdinės medžiagos uždengti ant viršaus. Tikrai stipriai nepaveikia.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
