Tęsiame pasakojimą apie Pravieniškių antrajame kaime įkurtas įkalinimo įstaigas. Šį kartą apsilankykime didžiausioje Lietuvos įkalinimo įstaigoje – Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje
Istorija ir dabartis
Pirmasis pastatas, skirtas kaliniams, Pravieniškėse buvo pastatytas dar 1937 metais. Čia buvo įkurta priverčiamųjų darbų stovykla, joje buvo laikomi administracine tvarka nubausti žmonės.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1941 metų birželio 26-ąją, besitraukdami sovietai sušaudė apie 500 Pravieniškių kalinių, tarnautojų ir prižiūrėtojų. Apie tragediją sužinoję artimieji vienus išsivežė palaidoti į gimtinę, apie 80 buvo palaidota bendrame kape Rumšiškių kapinėse, o likusius daugiau nei 200 nužudytųjų, okupacinei vokiečių valdžiai leidus, palaidojo ten pat, už stovyklos tvoros sienos pietinėje pusėje. Čia buvo pastatyta daugiau kaip 100 kryžių ir koplytėlė, sekmadieniais joje vykdavo pamaldos. 1944 metais grįžus sovietų armijai, kaip teigia vietiniai gyventojai, kapai buvo sulyginti buldozeriu, koplyčia nuversta. Vėliau plečiant koloniją, buvusių kapinių vieta įtraukta į jos teritoriją ir užstatyta gamybiniais pastatais.
Per hitlerinę okupaciją Pravieniškių koncentracijos stovykloje buvo kalinami sovietiniai aktyvistai, partizanai ir jų rėmėjai, nemažai žmonių buvo atvežta iš Vakarų Europos šalių.
Pokario laikotarpiu Pravieniškių priverčiamųjų darbų stovykla buvo perorganizuota į 2-ąją pataisos darbų koloniją. Joje bausmes atlikdavo pirmą kartą už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteisti vyrai. Daugėjant sunkius nusikaltimus padariusiųjų, 1973 metais buvo pastatyti ir Pravieniškių 1-ieji pataisos namai. Pravieniškių 3-ieji pataisos namai veikti pradėjo 1968 metais ir buvo skirti kalėti pirmą kartą už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus nuteistiems vyrams.
Dabartinė įkalinimo įstaiga – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija – įsteigta šių metų vasario 1 dieną, sujungus prieš tai veikusius trejus pataisos namus: Pravieniškių 1-uosius, 2-uosius pataisos namus-atvirąją koloniją ir 3-iuosius pataisos namus.
Mėgėjai išgerti
Vos įvažiavę į antrųjų Pravieniškių miestelį, sutinkame porą vidutinio amžiaus vyriškių juodais treningais. Ant krūtinės kabantys prisegtukai su pavardėmis išduoda, jog tai nuteistieji. Užkalbinti vyrai ne itin noriai leidžiasi į kalbas. Prisipažįsta, jog bausmes atlieka atvirojoje kolonijoje, todėl gali vaikščioti po miestelį.
Atvirojoje kolonijoje bausmes atliekantiems nuteistiesiems leidžiama ne tik laisvai vaikščioti po Pravieniškes. Jie gali dirbti bent kurioje Lietuvos įmonėje, bet po darbo privalo grįžti į koloniją. Jeigu neturi nuobaudų, savaitgaliais dviem paroms gali būti išleidžiami namo.
Pareigūnams tokie laisvai vaikščiojantys nuteistieji kelia nemažą galvos skausmą, nes daugelis iš pastarųjų – mėgėjai išgerti. Už išgėrimą, aišku, skiriamos nuobaudos – baudos izoliatorius iki 15 parų, budėjimas be eilės, papeikimas, be to, nutolsta lygtinio paleidimo galimybė. Tačiau dėl nuolatinio girtuokliavimo tokiam pažeidėjui įstatymai nenumato režimo pakeitimo – išėjęs iš baudos izoliatoriaus jis vėl laisvai gali vaikščioti po teritoriją.
Kriminalinė apsuptis
„Mes pripratę gyventi tokioje „apsuptyje“. Ne viena karta užaugo žinodama, kad už aukštų tvorų kali sunkius nusikaltimus padarę vyrai, – sako antrųjų Pravieniškių seniūnė Galina Jengalyčeva. – Negaliu tvirtinti, jog kyla didelių nesusipratimų, tačiau gyvename „padidinto budrumo“ zonoje. Pasitaiko, jog nuteistieji ir mūsų jaunuolius bando į nusikaltimus įtraukti – gundo permesti į „zoną“ draudžiamus daiktus, nupirkti svaigalų ar dar ko nors. Ne paslaptis, jog į atvirąją koloniją atsiųstos bausmes atlikti merginos, bandydamos prisivilioti mūsų vaikinus, ir „negeromis“ ligomis „apdovanoja“.
Šiaip ar taip, seniūnė nelinkusi visko piešti tik juodomis spalvomis. Ji tikina, jog Pravieniškių miestelio bendruomenė stipri ir aktyvi, o jos nariai stengiasi padėti nuteistiesiems, kad jie atlikę bausmes sugebėtų pritapti laisvėje. „Nuo tikrovės nepabėgsi, tad stengiamės patys kiek įmanoma palaikyti tvarką gyvenvietėje. Va, mūsų pastangomis apleistame pastate įkurtas ir veikia Kalinių adaptacijos centras. Dažnai rengiame akcijas „Nuspalvink pasaulį“ – per jas jaunimas ryškiomis spalvomis margina tvoras, kad tiems, kurie žvelgia iš anapus spygliuotų tvorų, pasaulis nebūtų toks pilkas, – pasakoja seniūnė G. Jengalyčeva. – Ne paslaptis, jog yra moterų, šeimas sukūrusių su buvusiais kaliniais – ir gyvena gana darniai.“
Beje, antrosiose Pravieniškėse gyvena tik apie 1000 gyventojų, o nuteistųjų, kaip minėta, daugiau kaip 3000.
Stengiamasi užimti
Pravieniškių 2-ojoje valdyboje pasitinka jos Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Darius Kubilius. Įprastinė procedūra – prieš įeinant į režiminę zoną spintelėje privalu palikti piniginę ir mobilųjį telefoną. Pareigūnai patikrina, ar krepšyje neturiu draudžiamų daiktų. Lauke dargana, tad vidaus kieme tik vienas kitas susigūžęs nuteistasis nuskuba savo reikalais.
„Šioje valdyboje didesnė pusė nuteistųjų yra 18–30 metų amžiaus, – sako D. Kubilius. – Tai žmonės, kuriems ypač norisi veiklos, tad stengiamės juos užimti. Todėl leidžiama viskas, kas nedraudžiama“, – juokauja viršininkas.
Iš tikrųjų, šioje įkalinimo įstaigoje vykdoma daugybė projektų: vyrai sportuoja ir rengia įvairias varžybas, yra susibūrę į du estradinius ansamblius (juose groja ir du egzotiškos išvaizdos nuteistieji – juodaodžiai), veikia meno studija, dalis mokosi pagrindinėje mokykloje, dalis – kompiuterinio raštingumo.
„Labai didelio susidomėjimo sulaukė skaitytojų klubas, – pasakoja naujasis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius, buvęs 2-osios valdybos viršininkas Virginijus Ceslevičius. – Šią idėją pasiūlė vieno nuteistojo motina. Atvažiavusi į pasimatymą ji pareiškė, jog kontroliuoja savo sūnų. Pasidarė įdomu, kaip motina tą sūnų kontroliuoja. O ji ir sako: „Štai atvežu jam knygą, o kitą kartą klausiu, apie ką buvo joje parašyta, ir mes diskutuojame“. Pasiūliau šią idėją kitiems nuteistiesiems ir jiems labai patiko.“
Apie 300 kalinių dirba šalia esančioje valstybinėje įmonėje, dar apie 40 – ūkio darbus pataisos namų viduje.
Į pataisos namus atvažiuoja ir paramą teikiančių organizacijų – „Carito“, Kapelionų asociacijos – atstovai, ir dainininkai. „Mes už tai, kad tokių rėmėjų atvažiuotų kuo daugiau. Mūsų, pareigūnų, veidai nuteistiesiems įgrysta iki gyvo kaulo, todėl mielai sutinkamas kiekvienas žmogus iš laisvės, – sako V. Ceslevičius. – Galų gale ir pareigūnai – būrio viršininkai, kuriems tenka didelis techninio darbo krūvis, – nėra visažiniai, kad galėtų diskutuoti bet kuriais klausimais. Taigi paskaitos, diskusijos įvairiausiomis temomis labai reikalingos, nes ne tik suteikia žinių, bet ir verčia pamąstyti.“
Draudžiama, bet randama
Taigi, pasiklausius pareigūnų, gali atrodyti, jog tie laisvėje žiaurius nusikaltimus įvykdę vyrai čia, pataisos namuose, yra tikri avinėliai, paklusniai darantys viską, ką liepia jų būrio viršininkai. „Deja, yra ir tokių, kurių nepriversi dirbti. Jie nieko nenori, – sako direktorius V. Ceslevičius. – Pagal Bausmių vykdymo kodeksą nuteistasis privalo dirbti ir mes jiems darbą siūlome. Atsisakius taikoma nuobauda, o tai atsiliepia charakteristikai dėl lygtinio paleidimo.“
Nenorintiems paklūsti nustatytai tvarkai tenka susidurti su drausmės komisija, kuri fiksuoja pažeidimus ir skiria drausmines nuobaudas. Jeigu koks kalinys nuolatos kabinėjasi prie kitų nuteistųjų, kelia muštynes, nuolat atsisako vykdyti vieną ar kitą pareigūno nurodymą, nesilaiko tvarkos, lankosi teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena – už tokius šiurkščius pažeidimus būna perkeliamas į drausmės grupę. O čia jau daug griežtesnė tvarka: draudžiami pasimatymai su artimaisiais, leidžiama tik kartą per 2 mėnesius skambinti į namus.
Jeigu randamas mobilusis telefonas ar kiti draudžiami daiktai, tokiam nuteistajam tenka nustatytą laiką (dažniausiai 15 parų) praleisti baudos izoliatoriuje arba skiriama kitokia nuobauda. „Patikrinimai vyksta kiekvieną dieną, – aiškina V. Ceslevičius. – Kartais randama draudžiamų daiktų, kartais ne, o kartais aptinkama po keletą. Ir tai ne tik mobilieji telefonai ar kitos ryšio priemonių dalys. Ypač populiarūs darosi raugas, mielės, alkoholis.“
Alkoholis iš ledinukų
Ne taip seniai kilo skandalas – neapsikentę triukšmo Pravieniškių miestelio gyventojai pranešė apie 3-iojoje valdyboje siautėjančius girtus kalinius. Sklido kalbos, jog nuteistieji kibirais gėrę svaigalus, pasileidę rusišką muziką, šokę ir dainavę.
Pareigūnai tvirtina, jog tyrimas dėl šio įvykio dar tebevyksta. Kaip sako direktorius V. Ceslevičius, pasidaryti alkoholio turintį gėrimą nėra sunku – ir nereikia laukti, kad kas nors jo įneštų ar permestų iš anapus tvoros. „Mūsų vyrai išradingi. Jie tą vadinamąją „braškę“ gaminasi iš nedraudžiamų maisto produktų, kurių du kartus per savaitę gali nusipirkti jiems skirtoje parduotuvėje. Labai tinka ledinukai, duona, cukrus, kruopos, – aiškina V. Ceslevičius. – Supila į 5 litrų plastikinį butelį ir užsukę numeta kur nors, kad rūgtų. Ir iš arbatos daro, ir limonado užpila. Kratas darydami pareigūnai randa visko.“
Trūkstamų dalykų stengiasi parūpinti draugai iš laisvės. Per tvoras lekia įkrovikliai, telefonai ir kiti daiktai, guminės pūslės ir plastikiniai buteliai su „skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą“, paketai su mielėmis ar raugu, ir, žinoma, narkotikai.
Kiaurą parą Pravieniškių miestelyje budinti patrulinė grupė tą dieną, kai ten lankėmės, kaip tik buvo „nacionalizavusi“ 3 savadarbes patrankėles, veikiančias suslėgtu oru arba paraku, kuriomis į režiminę zoną įšaunami draudžiami daiktai.
Nuo vasario 1-osios patrulinė grupė sulaikė 75 asmenis, ketinusius permesti per tvorą draudžiamų daiktų. Dėl 50 permetimo atvejų kreiptasi į policiją ir pradėti ikiteisminiai tyrimai. Taip pat rasti 195 telefonai, 35 patrankėlės, 12 litrų alkoholio, supilto į gumines pūsles.
Numatoma Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teritorijoje blokuoti mobilųjį ryšį – tada nebeliks rūpesčių dėl mobiliųjų telefonų permetimų ir neteisėto naudojimosi jais.
Į kitus pataisos namus
Kaip minėta, Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje kalinami pirmą kartą nusikaltę asmenys: vieni įvykdę labai sunkius nusikaltimus, kiti – netyčinius lengvus. Didžioji dauguma jų – jauni vyrai, neturintys kur dėti savo energijos. O kadangi įkalinimo įstaigose striuka su darbu, tad dažnai iš dyko buvimo kaliniams šauna į galvą įvairių minčių: tai kurį nors terorizuoti, tai ką nors „susiorganizuoti“.
Tačiau direktorius tvirtina, jog pastaruoju metu pakliūvantys į pataisos namus nuteistieji suvokia, ko jie nori iš gyvenimo, kokie jų tikslai. „Norit tikėkit, norit – ne, bet daugėja tokių, kurie pasiryžę trumpinti savo bausmės laiką ir kuo greičiau grįžti laisvėn“, – sako V. Ceslevičius.
Šiemet gerokai sumažėjo ir smurto prieš pareigūnus atvejų. Pernai buvo užregistruoti bent 8 pasipriešinimo pareigūnams atvejai, o šiais metais į teismą perduota tik viena byla. Kalinys trenkė pareigūnui į veidą vien dėl to, kad norėjo būti perkeltas į kitus pataisos namus, kur kali nebe pirmą kartą teisti nusikaltėliai. Jis ir bus perkeltas – žinoma, ilgesniam laikui, mat prokuroras paprašė „pridėti“ dar 2 metus.
Rengiami projektai
Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje kalintys nuteistieji paprastai laisvėje turi juos palaikančius ir kiek įmanoma dažniau lankančius artimuosius. Pastarieji ne tik lanko, rašo laiškus, bet ir papildo nuteistųjų sąskaitas solidžiomis pinigų sumomis, kad šie įkalinimo įstaigos parduotuvėje galėtų nusipirkti visko, ko tik širdis geidžia. „Ne visko, o tik to, kas nedraudžiama, – patikslina direktorius. – Yra nustatytas sąrašas, ko negalima – tarkim, kad ir greitai gendančių maisto produktų.“
Šiaip ar taip, pareigūnai įsitikinę, jog toks įstatymas, kuriame nėra apibrėžta, kiek nuteistasis gali turėti savo sąskaitoje pinigų, yra ydingas. Tokie pernelyg daug pinigų turintys kaliniai dažnai su niekuo nesiskaito ir vaidina „kietus vyrukus“, kuriems viskas galima. Tad jau rengiamos įstatymo pataisos, kuriomis numatyta nuteistųjų sąskaitose riboti pinigų sumas.
Vilties nepraranda
Pareigūnai palydi į dar į vieną atskirą, aukštomis aklinomis sienomis atribotą zoną. Tai nuteistųjų iki gyvos galvos zona. Taigi 21 nuteistasis iki gyvos galvos, ne mažiau kaip 10 metų atsėdėjęs Lukiškių kalėjime, yra perkeltas į Pravieniškes. Čia jie maždaug po 7 suskirstyti į 3 nesusisiekiančius sektorius.
Kadangi artėja vakarienės metas, vieni kaliniai tvarkosi, kiti – lūkuriuoja. Pamatę žurnalistę reaguoja įvairiai. Vienas nepraleidžia progos pareikšti, jog iki šiol negalįs atleisti žurnalistams, parašiusiems apie jo nusikaltimus – tarsi tie žurnalistai būtų kalti, kad jis visiems laikams atsidūręs už grotų. Užtat Arūnas V. skubiai ištraukia du rankų darbo kalėdinius atvirukus ir įbruka į rankas. „Čia jums – dovanų. Pats padariau“, – skubiai aiškina jis. Net nesitiki, kad sugrubę šio vyro pirštai sugeba taip preciziškai siuvinėti, sučiupinėti plonyčius siūlelius. Atvirukas šventinis, tačiau juodas jo fonas taip ir dvelkia neviltimi.
Šiek tiek kitoks Gintaro R. siuvinėjamas paveikslas – čia daugiau šviesių spalvų. Gal dėl to, kad 45 metų Gintarą R. vis dar lanko artimieji ir jis nepraradęs vilties išeiti į laisvę?
Nereikia būti geru psichologu, kad suprastum, kas dedasi šių vyrų galvose ir širdyse. Daugelis jų, jei tik galėtų, pasuktų laiko ratą atgal ir gyventų kitaip. Kaip būtų susiklostęs Arūno V., tuomet vos dvidešimties sulaukusio Sauliaus Ž. ir kitų iki gyvos galvos įkalintų vyrų gyvenimai? O jų aukų? Artimųjų?
Dabar šie kaliniai tvirtina, jog gyvena viltimi, kad bus peržiūrėti įstatymai ir bus nustatytas bausmės laiko cenzas, po kurio būtų galima prašyti lygtinio paleidimo.
Tik faktai:
Šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje kali 3044 nuteistieji. Kad būtų lengviau dirbti, ši didžiausia Lietuvos įkalinimo įstaiga teritoriniu principu suskirstyta į tris valdybas.
1-ojoje valdyboje bausmes atlieka pilnamečiai vyrai, pirmą kartą nubausti už lengvus ir apysunkius nusikaltimus (šiuo metu 743 nuteistieji), 3-iojoje – pirmą kartą nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (755 nuteistieji ir 78 tie, kuriems teismas skyrė areštą).
Didžiausia – 2-oji valdyba (1369 nuteistieji). Joje taip pat atliekamos bausmės už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nusikaltus pirmą kartą. Iš jų 99 kaliniai atlieka bausmes atvirojoje kolonijoje. Tokią bausmę teismai skiria už nesunkius ir netyčinius nusikaltimus. Čia bausmes atlieka ir moterys.
Dar yra įrengta atskira zona, kurioje iš Lukiškių, ten praleidus ne mažiau kaip 10 metų, gali būti perkeliami nuteistieji iki gyvos galvos (jei iki tol neturėjo nuobaudų ir patys to pageidauja). Jų šiuo metu yra 21.
Bausmės atlikimo vidurkis: 1-oje valdyboje – nuo metų iki 3 metų, 2-oje ir 3-iojoje valdybose – nuo 5 iki 10 metų.
A. ŽUTAUTIENĖ
