„Lietuvoje bręsta viena reikšmingiausių pastarųjų metų Darbo kodekso (DK) pataisų bangų. Jei Seimas pritars šiuo metu svarstomiems pakeitimams, jie palies labai skirtingas darbuotojų grupes.
Darbdaviai gali įžvelgti daugiau lankstumo, o profesinės sąjungos – daugiau rizikų“, – neslepia advokatų kontoros „Glimstedt“ darbo teisės ekspertė, teisininkė Brigida Bacienė.
Tad kokių pokyčių tikėtis ateinančiais 2026 m. ir kaip jie paveiks Lietuvos darbuotojus?
Darbuotojai žinos, kiek uždirba jų kolegos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad iki 2026 m. birželio 7 d. Lietuvoje turės būti įgyvendinti darbo užmokesčio skaidrumo direktyvos reikalavimai.
Pagal juos, bus draudžiama klausti kandidato apie jo gaunamą / buvusį atlyginimą. Tuo pačiu nebebus galima drausti darbuotojams atskleisti savo darbo užmokesčio dėl konfidencialumo.
Anot SADM, visose darbovietėse turės būti nustatomos aiškios ir visiems darbuotojams vienodai taikomos atlygio ir jo didinimo sistemos.
Darbuotojai bet kuriuo metu galės prašyti darbdavio pateikti informaciją apie tos pačios kategorijos darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį (neatskleidžiant konkrečių darbuotojų).
Ministerijos teigimu, darbdaviai, turintys bent 100 (ar bent 250) darbuotojų, turės kas 3 (arba kas 1) metus pristatyti darbo užmokesčio skaidrumo ataskaitas, analizuoti darbo užmokesčio atotrūkio priežastis ir jas spręsti.
B. Bacienė paminėjo, kad darbdaviai turės pagrįsti bet kokius atlyginimų skirtumus tarp vyrų ir moterų, o darbuotojai gaus papildomas apsigynimo garantijas.
SADM vertinimu, šie pokyčiai turėtų spręsti darbo užmokesčio atotrūkio problemą, nes darbuotojai, matydami kolegų algas, galės lengviau įsivertinti, ar jiems yra mokamas teisingas atlyginimas:
„Šios priemonės padės mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį, užkirs kelią diskriminacijai darbo užmokesčio srityje. Šiuo metu vertinami gauti pasiūlymai ir projektas artimiausiu metu bus teikiamas Vyriausybei“.
Reikšmingi pokyčiai kurjeriams ir pavežėjams
SADM paminėjo, kad iki 2026 m. gruodžio 2 d. Lietuva taip pat turės perkelti direktyvą, skirtą pagerinti darbo sąlygas dirbant platformose, pvz., dirbantiems pavežėjais, maisto kurjeriais ir pan.
Vienas svarbiausių siekių – sudaryti palankesnes sąlygas nustatyti, ar asmuo, dirbantis per platformą, yra darbuotojas, ar savarankiškai dirbantis asmuo.
Kadangi praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai tokie asmenys yra laikomi dirbančiais savarankiškai, nors realiai jų darbą kontroliuoja platforma: ji nustato kainas (uždarbį), skiria užsakymus, gali nubausti ar atjungti nuo platformos.
Naujais pakeitimais bus siekiama sumažinti tokius atvejus ir užtikrinti, kad asmenims būtų taikomos jiems priklausančios darbo ir socialinės garantijos.
Platformos turės aiškiau atskleisti, kaip priimami sprendimai dėl užsakymų skyrimo, reitingų, atlygio ar prieigos prie darbo. Be to, svarbūs sprendimai turės būti prižiūrimi žmogaus, o ne paliekami vien automatizuotoms sistemoms.
Be to, nuo 2026 m. įsigalios tvarka, pagal kurią visi aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai ir juos samdančios įmonės privalės užtikrinti klientų aptarnavimą lietuvių kalba.
Tai reiškia, kad pardavėjai, grožio specialistai, padavėjai, pavežėjai, kurjeriai ir panašius darbus dirbantys užsieniečiai veiklą vykdyti galės tik turėdami bent bazines lietuvių kalbos žinias.
Daliai darbuotojų – mažesnės išeitinės išmokos?
B. Bacienė paminėjo, kad taip pat svarstomi pokyčiai, paliesiantys darbuotojus, kurie gauna bent 2 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio algą.
„Jiems būtų leista kur kas labiau nukrypti nuo imperatyvių DK normų: susitarti dėl ilgesnių įspėjimo terminų, mažesnių išeitinių, kitokių darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų.
Tai reiškia, kad realybėje galėtų atsirasti situacijų, kai darbdavys ir darbuotojas sutaria, pvz., dėl 2 savaičių įspėjimo ir ribotos kompensacijos – net ten, kur dabar galioja ilgesni terminai ir didesnė apsauga, pvz., darbuotojams, auginantiems vaikus“, – aiškino teisininkė.
SADM teigimu, dabar, net ir esant aukštam darbo užmokesčiui, nukrypimai nuo imperatyvių normų šalių susitarimu galimi tik labai ribotai, tad tą siūloma pakeisti.
„Tikimasi, kad pakeitimas padidins darbo santykių lankstumą aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų segmente, paskatins konkurencingesnį atlyginimų siūlymą, sumažins administracinę naštą darbdaviams ir prisidės prie talentų pritraukimo bei išlaikymo Lietuvoje.
Tačiau nustatyta apsauga išlieka – nukrypimai galimi, jei darbo sutartimi pasiekiama darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra“, – komentavo ministerija.
Kam bandomasis laikotarpis ilgės iki 6 mėn.?
Anot B. Bacienės, uždirbantiems 2 VDU ar daugiau siūloma taikyti ilgesnį bandomajį laikotarpį – iki 6 mėn.
Jos vertinimu, tai – patrauklu darbdaviams, norintiems „pasimatuoti“ aukštos kvalifikacijos darbuotojus ilgesnį laiką. Bet darbuotojui tai reiškia ilgesnį laikotarpį ant „karštos kėdės“, nes išbandymo metu sutartis gali būti nutraukta vos per kelias dienas.
„Argumentai už čia aiškūs – didesnė atsakomybė, didesni atlyginimai, didesnė rizika darbdaviui, todėl reikia daugiau lankstumo.
Tačiau nereikia apsigauti – didesnė alga savaime nereiškia lygios derybinės galios. Dalis aukštesnes pajamas gaunančių specialistų taip pat gali būti silpnesnėje pozicijoje, pvz., esant siaurai rinkai ar priklausomybei nuo konkretaus darbdavio“, – vardijo darbo teisės ekspertė.
Tuo metu SADM primena, kad dabar išbandymo terminas negali būti ilgesnis nei 3 mėn., nepriklausomai nuo darbuotojo pareigų ar atlyginimo dydžio.
„Praktikoje kilo poreikis sudaryti galimybę darbdaviams ir darbuotojams efektyviau įvertinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų tinkamumą per ilgesnį išbandymo terminą.
Tikimasi, kad pakeitimas padės darbdaviams objektyviau įvertinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų tinkamumą ir sumažins riziką dėl netinkamų sprendimų per trumpą išbandymo laikotarpį“, – nurodė ministerija.
Pokyčiai dėl nuotolinio darbo, valandų ir atleidimų
B. Bacienė paminėjo, kad nuo kitų metų bus aiškiau reglamentuojamas nuotolinis darbas: konkretinama, kada darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliu, kaip turi būti vertinami pareigų pažeidimai.
Daugiau aiškumo atsirans ir dėl prieššventinių valandų – kada darbo diena trumpinama, kaip apmokama už sutrumpintą valandą tiems, kurie dirba pagal išdirbio normas, kaip atsiskaitoma su atleidžiamu darbuotoju.
„Numatyta, kad vienas vidutinis darbo užmokestis turi būti išmokėtas atleidimo dieną, o visa suma – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, jei šalys dėl to susitarė, didinami delspinigiai už pavėluotą atsiskaitymą.
Tai – labai praktiški, bet svarbūs dalykai, kurių darbuotojai iki šiol dažnai nesuprasdavo ir jausdavosi pažeidžiami“, – pastebėjo teisininkė.
Ji pridūrė, kad pasyvaus budėjimo (budėjimo namuose) reguliavimas taip pat taps konkretesnis: nustatomas aiškus maksimalus valandų skaičius per 4 savaites ir proporcinga priemoka už faktiškai budėtą laiką. Tai, pasak ekspertės, išspręs daug praktinių ginčų.
„Taip pat siūloma aiškiau įtvirtinti galimybę nutraukti darbo sutartį praradus nepriekaištingą reputaciją arba teisę dirbti.
Taip pat įtvirtintas naujas pagrindas nutraukti darbo sutartį ir nemokėti jokios kompensacijos, kai užsienietis dėl savo kaltės netenka teisės dirbti Lietuvoje pagal darbo sutartį“, – vardijo B. Bacienė.
Permainos palies ir darbo ginčus, ir streikus
SADM teigimu, artimiausiu metu Vyriausybei bus teikiami pakeitimai, kuriais bus stiprinami kolektyviniai darbo santykiai, kolektyvinės derybos taps paprastesnės ir efektyvesnes.
Bus stiprinamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimas, o kolektyvinių darbo ginčų atvejais numatomas apmokamas tarpininkų darbas, kad ginčai būtų sprendžiami greičiau ir sklandžiau.
Ministerijos vertinimu, šie pakeitimai turėtų pagerinti kolektyvinių ginčų ir streikų reguliavimą, suteikti daugiau laisvės kolektyvinėse sutartyse susitarti kitaip, nei numato įstatymai.
Vis tik planuojami streikų reguliavimo pakeitimai, anot B. Bacienės, kelia bene daugiausia emocijų.
„Iš vienos pusės, matome siekį procesus padaryti aiškesnius: pailginti įspėjamojo streiko trukmę, nustatyti aiškesnes taisykles dėl minimalių paslaugų, numatyti apsaugą streike dalyvavusiems darbuotojams po streiko.
Iš kitos pusės, formuluotė, draudžianti „bet kokiais būdais skatinti darbuotojus nestreikuoti“, iš tiesų per plati ir gali būti interpretuojama labai įvairiai“, – įžvalgomis dalijosi teisininkė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
