„Susidūriau su policijos visiškai atsainiu darbu. Kreipiausi į pareigūnus, dėl sukčiavimo internetinėje erdvėje. Tyrimo metu nustatė sukčiautoją, kuris buvo prisistatęs kita pavarde. Pasirodo, kad tas asmuo jau daugelį metų taip daro ir jam visada yra nutraukiamas arba net nepradedamas ikiteisminis tyrimas, nors įrodymai yra,” - rašė tv3.lt skaitytojas.
Nuo sukčiaus internete nukentėjęs vyras turi sunkią negalią, nustatytas darbingumas siekia 15 procentų. Jis sunkiai kalba, nevaikšto.
Į apgaviko pinkles vyras papuolė, kai ieškojo žmogaus, galinčio sutvarkyti jo internetinės parduotuvės rinkodarą.
Pareigūnai patikėjo žodžiais
Vyras laiške rašė, jog po to, kai buvo apgautas, kreipėsi į policiją ir atsakymo sulaukė po mėnesio. Buvo nutarta nepradėti ikiteisminio tyrimo. Priežastis, anot jo, – šokiruojanti.
„Svarbiausia, kad Išvadoje yra parašyta, kad su manimi sukčius atsiskaitė – grąžino pinigus man į sąskaitą, tačiau pinigų aš negavau. Pati tyrėja patvirtino man el. laišku, kad išrašo iš banko jai nepristatė. Tad, kaip gali tvirtini, kad su manimi atsiskaityta, be jokių faktinių įrodymų? Tiesiog patikėję sukčiaus pasiaiškinimu?” - klausia laiško autorius.
Per šią apgavystę vyras sako netekęs daugiau nei 600 Eur. Susigrąžinti pavyko didžiąją dalį pinigų, tačiau ne iš sukčiaus kišenės.
Pasirodo, apgavikas buvo įsilaužęs į nukentėjusio vyro socialinio tinklo Facebook paskyrą ir per ją išnaudojo kone 500 Eur. Ši suma, anot nukentėjusiojo, buvo naudojama įvairiems lošimams.
„Nesuprantu, kaip jis per mano paskyrą išnaudojo tokią sumą (494,01 Eur). Įtariau, kad buvo įsilaužęs. Dėl šios sumos (494,01 Eur) už Facebook reklamas, kurios atsirado dėl sukčiaus įsilaužimo, kreipiausi į šio socialinio tinklo administraciją. Jie pripažino, kad tai buvo įsilaužimas ir sumą, kurią buvo nurašę, sekančią dieną grąžino,“ - pasakojo vyras.
Likusių pinigų, kurie buvo pervesti kaip užstatas prieš atliekant darbus, vyras sako neatgavęs. Tačiau labiausiai pykdo ne tai.
„Ši 150 eurų suma gal ir nėra didelė, atidirbsiu per laiką. Bet koks yra policijos moralinis veidas, kai nutarimas yra surašomas toks, ką galimai pasiaiškinant išlemeno sukčius, nesvarbu net tai, kad naudojosi kito asmens duomenimis? Aš jaučiuosi pažemintas. Iš tiesų sveikatai visa tai irgi atsiliepė,“ - dėstė vyras.
Tokį pareigūnų sprendimą vyras galėjo apskųsti, tačiau persigalvojo sužinojęs kiek kainuotų įrodyti savo tiesą.
„Žinoma, galiu skųsti sprendimą, tačiau pasikonsultavau su advokatu ir supratau, kad neverta. Savo tiesą įrodyti man kainuotų didelius pinigus. Norėčiau sužinoti, kodėl policija gina sukčiautoją, daug metų apgaudinėjantį žmones? Apie jo darbelius pilnas internetas, visi stebisi, kaip jis dar laisvėje? Pats susidūriau su juo, bet labiausiai nuvylė melaginga policijos išvada. Supratau, kad ginami tik sukčiai,” - tikina Tv3.lt skaitytojas.
Sukčius - nepilnametis
Lietuvos policijos atstovai tv3.lt paaiškino, kodėl buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.
„Utenos apskr. VPK dėl minėto pranešimo buvo pradėta administracinė teisena pagal LR ANK 108 str. (Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas), nes pareiškėjas nurodė, kad dėl nekokybiškai atliktų elektroninių paslaugų, jam padaryta 150 eurų turtinė žala.
Tyrimo metu nustatyta, kad paslaugos teikėjo, prisistačiusio S.P., vardu naudojosi nepilnametis, o jo motina įsipareigojo grąžinti pareiškėjui nurodytą sumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją ir paslaugos teikėją dėl šio įvykio siejo civiliniai teisiniai santykiai (ginčas dėl elektroninių paslaugų suteikimo), o iš šių santykių kylantys teisės aktų nuostatų nesilaikymo klausimai turi būti visų pirma sprendžiami remiantis civilinės teisės normomis, todėl priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos,” - komentavo Revita Janavičiūtė Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė.
Policijos atstovė pateikė keletą svarbių patarimų, kaip nepakliūti į internetinių sukčių pinkles.
Įsigyjant paslaugas arba prekes internetu, reiktų pasidomėti, ar nurodyti įmonės/asmens rekvizitai ir ar jie yra realūs – paieškokite atsiliepimų, nusiskundimų apie elektroninę parduotuvę, susisiekite nurodytais kontaktais.
Apmokėdami už prekes/paslaugas naudojantis elektronine bankininkyste, būkite atidūs. Išsaugokite visus sandorį įrodančius dokumentus. Saugokite visus susirašinėjimo dokumentus, nes jų gali prireikti, jei kils nesklandumų.
Būtina visada įsitikinti, ar internetinė parduotuvė konkrečiai aprašo, kaip bus saugomi ir naudojami duomenys apie jų klientus, t. y. ar asmeniniai duomenys bus tinkamai apsaugoti. Kodėl? Prieš perkant el. parduotuvėje dažnu atveju turime užsiregistruoti. Mokėdami už prekes, paprastai įvedami ypač svarbi informacija apie asmens kortelę ar sąskaitą banke, o šių duomenų saugojimas priklauso būtent nuo kaip internetinė parduotuvė įsipareigoja juos saugoti.
Vertėtų pasidomėti elektroninės parduotuvės ar paslaugos teikėjo reputacija – paieškoti informacijos apie konkretų pardavėją ar paslaugos teikėją internete.
Kalbant apie prekybos internete sukčiavimo būdus, pasitaiko atvejai, kai nesąžiningi būna tiek pardavėjai, tiek ir pirkėjai. Todėl patartina būti atidžiais tiek perkant, tiek ir parduodant paslaugas ir/ar prekes internetu.