Plačiau apie tai – TV3 žiniose.
Paminklas carinės Rusijos poetui Aleksandrui Puškinui daugiau nei 30 metų stovi Markučiuose, šalia buvusio A. Puškino muziejaus, kuris pervadintas į Markučių. Markučiuose esančiame name gyveno ir A. Puškino sūnus su žmona. Pats A. Puškinas į Lietuvą nėra užsukęs.
Kad paminklą dabar reikėtų griauti, kalbų pasigirdo po jo gimtadienio birželio pradžioje, kai socialiniuose tinkluose žmonės pamatė pasirodžiusią paminklo nuotrauką su gėlėmis ir Rusijos vėliavos spalvų juostomis.
„Puškino gimtadienio paminėjimas yra tam tikra provokacija ir noras parodyti, kad mes čia esam, mes jus matom ir jūs mus matykite“, – komentuoja istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Gogelienė.
A. Puškinas, anot istorikų, eiles rašė ne tik apie meilę, dalį jų naudojo ir Rusijos imperialistinei ideologijai skleisti – Lietuvą įsivaizdavo kaip carinės Rusijos dalį.
„Garsusis jo eilėraštis „Rusijos šmeižikams“, kuriame jis kritikuoja užsienio valstybes, pirmiausia Prancūziją, kad šios nesikištų į, kaip tada sakyta, į Lenkijos, bet iš tikrųjų tai Lenkijos ir Lietuvos reikalus, yra vienas geriausių šito imperinio mąstymo atspindžių“, – teigia Istorijos instituto mokslininkas Darius Staliūnas.
Štai ištrauka iš šio Puškino eilėraščio: „Kas jus papiktino? Lietuvos neramumai? Palikite: tai slavų tarpusavio ginčas. Senas naminis ginčas, likimo jau pasvertas.“
„Aš dievinu Puškiną, man atrodo, kad jis yra gigantiškas poetas ir taip toliau, bet tokių eilėraščių, kaip „Rusijos šmeižikams“, nenorėčiau aš jų skaityti, čia yra, ko gero, politinė deklaracija“, – komentuoja poetas, vertėjas Georgijus Jefremovas.
Ar galima pateisinti Puškino eiles?
Nors eilėraštį smerkia, patį A. Puškiną poetas ir vertėjas G. Jefremovas pateisina.
„Puškinas yra Puškinas. Kiekvienas žmogus turi teisę į savo klaidas. Idealių žmonių nėra, jis nėra šventas ir nereikia į jį taip žiūrėti“, – sako poetas.
Vis dėlto dalis vilniečių nori, kad paminklas A. Puškinui išliktų:
„Jeigu jis buvo didis poetas, tegul būna taip ir stovi.“
„Taigi čia mūsų praeitis. Ko mes bijom?“
„Jeigu tai susiję su jo giminės istorija, tai ten tegul būna. O kad iš čia paėmė, tai labai gerai, mūsų klasę už tai baudė, kad dėl to paminklo kovojom, kad jį nuimtų.“
Išties nuo 1955 iki 1992 metų paminklas A. Puškinui stovėjo netoli Katedros. Dar vienas paminklas jam buvo pastatytas 1900 m. Vilniaus savivaldybė svarsto pradėti diskusijas dėl paminklo A. Puškinui nukėlimo.
„Reikėtų pradėti diskusiją nuo to, ar mums apskritai reikia Vilniuje tokio paminklo, ar jis įamžina nusipelniusį, iškilų asmenį Vilniui“, – sako K. Gogelienė.
Vilniaus savivaldybė siūlymų griauti paminklą A. Puškinui buvo gavusi prieš kelerius metus, bet nieko nesiėmė. Vilniuje tebėra ir A. Puškino mokykla.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.



